Kaip atsiranda streptokokas?

Streptokokas yra viena iš dažniausiai žmogų užkrečiančių bakterijų rūšių, galinti sukelti tiek lengvas, tiek labai rimtas infekcijas. Nors daugelis žmonių šią bakteriją sieja tik su gerklės skausmu ar angina, iš tiesų streptokokai sudaro didelę bakterijų grupę, kuri natūraliai gali gyventi žmogaus burnoje, gerklėje, žarnyne ar odoje. Svarbiausia suprasti, kad pati bakterija ne visada reiškia ligą. Streptokokas tampa pavojingas tuomet, kai sutrinka organizmo pusiausvyra arba bakterija patenka į vietas, kuriose jos neturėtų būti.

Žmonės dažnai klausia, iš kur atsiranda streptokokas, ar galima juo užsikrėsti neturint kontakto su sergančiu asmeniu, ar streptokokas gali „atsirasti savaime“. Atsakymai į šiuos klausimus slypi bakterijos biologijoje, jos gebėjime natūraliai egzistuoti žmogaus organizme ir lengvai plisti tarp žmonių. Supratus šiuos mechanizmus, daug aiškiau tampa, kada streptokokas pavojingas, kaip identifikuojamos infekcijos ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Kas yra streptokokas?

Streptokokas yra gramteigiama bakterija, priklausanti Streptococcus genčiai. Tai viena labiausiai paplitusių bakterijų, su kuria žmogus susiduria viso gyvenimo metu. Streptokokai gali būti visiškai nekenksmingi ir natūraliai gyventi žmogaus organizme, tačiau tam tikromis sąlygomis jie tampa ligos sukėlėjais. Šios bakterijos pasižymi gebėjimu greitai plisti, prisitaikyti ir sukelti įvairaus sunkumo infekcijas – nuo lengvo gerklės uždegimo iki gyvybei pavojingų komplikacijų.

Medicinos literatūroje streptokokai skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų struktūrą, savybes ir sukeliamas ligas. Tai svarbu tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti infekcijos tipą ir skirti tinkamą gydymą. Dažniausiai aptariamos šios streptokokų grupės.

A grupės streptokokas (Streptococcus pyogenes). Tai viena agresyviausių streptokokų rūšių, sukelianti streptokokinę anginą, skarlatiną, odos infekcijas, rečiau – sunkias komplikacijas, tokias kaip sepsis ar nekrotizuojantis fasciitas. Ši grupė dažnai aptinkama vaikų kolektyvuose ir plinta itin lengvai.

B grupės streptokokas (Streptococcus agalactiae). Dažniausiai aptinkamas sveikų suaugusiųjų žarnyne ir lytiniuose takuose, tačiau ypač svarbus nėštumo metu, nes gali būti perduodamas naujagimiui gimdymo metu. Dėl šios priežasties nėščiosios dažnai tiriamos dėl B grupės streptokoko.

Streptococcus pneumoniae (pneumokokas). Tai bakterija, sukelianti plaučių uždegimą, ausų uždegimą, sinusitą ir meningitą. Nors pneumokokas gali būti visiškai besimptomis nosiaryklėje, tam tikromis aplinkybėmis jis tampa pavojingas.

C ir G grupės streptokokai. Šios bakterijos rečiau sukelia infekcijas, tačiau gali lemti gerklės uždegimą, odos infekcijas ar invazines ligas, ypač nusilpus imunitetui.

Svarbu suprasti, kad ne visos streptokokų rūšys žmogui pavojingos – kai kurios yra įprasta mikrobiotos dalis. Pasak Mayo Clinic infekcinių ligų specialistės dr. Pritish Tosh, „streptokokai natūraliai gyvena žmogaus organizme ir tik nedidelė jų dalis sukelia ligas. Rizika padidėja tada, kai bakterija patenka į neįprastą aplinką arba organizmo imuninė sistema nesugeba jos kontroliuoti“.

Kaip atsiranda streptokokas organizme?

Streptokokas gali patekti į žmogaus organizmą keliais būdais, tačiau svarbu žinoti, kad kai kurie streptokokų tipai natūraliai gyvena žmogaus gleivinėse ir odoje. Tai reiškia, kad ne visas streptokokas yra „užsikrėtimas“ – dažnai jis yra įprasta mikrobiotos dalis, kuri normaliomis sąlygomis nesukelia jokios ligos. Problemos prasideda tuomet, kai bakterija patenka į vietas, kurių ji paprastai nekolonizuoja, arba kai susilpnėja imuninė sistema.

Natūrali žmogaus mikrobiota yra pirmasis streptokoko atsiradimo organizme šaltinis. Burnoje, gerklėje, žarnyne ar odoje iš prigimties gali būti tam tikrų streptokoko rūšių. Tai visiškai normalu. Tokiais atvejais žmogus yra vadinamas bakterijos nešiotoju, tačiau jis nebūtinai serga. Tačiau esant stresui, virusinei infekcijai, miego trūkumui ar kitoms organizmą silpninančioms aplinkybėms, bakterijos gali pradėti aktyviai daugintis ir sukelti ligą.

Antrasis streptokoko atsiradimo organizme kelias yra išoriniai šaltiniai. Žmogus gali užsikrėsti nuo sergančio asmens arba nuo bakterijų, esančių ant paviršių, maisto ar kitų objektų. Streptokokai ypač lengvai kolonizuoja nosiaryklę – vietą, kuri yra natūraliai drėgna ir tinkama bakterijoms daugintis.

Streptokokas gali sukelti ligą ir tuomet, kai jis patenka į netinkamą organizmo vietą. Pavyzdžiui, pneumokokas, kuris gali tyliai gyventi nosyje, patekęs į plaučius gali sukelti plaučių uždegimą. Panašiai A grupės streptokokas, patekęs į gilesnius odos sluoksnius, gali sukelti sunkią infekciją.

Imuninė sistema yra pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar streptokokas taps aktyvia infekcija. Sveiko žmogaus imunitetas dažnai sugeba sulaikyti streptokoko dauginimąsi. Tačiau susilpnėjus apsauginėms funkcijoms, bakterija gali greitai pradėti plisti. 

Streptokoko užsikrėtimo keliai

Streptokokas yra itin paplitusi bakterija, todėl užsikrėsti juo gali tiek vaikai, tiek suaugusieji. Infekcijos plitimo būdas priklauso nuo konkrečios streptokoko rūšies, tačiau dauguma jų perduodamos tiesioginio arba netiesioginio kontakto metu. Suprasti šiuos kelius svarbu tam, kad būtų galima sumažinti riziką ir laiku atpažinti galimus užsikrėtimo šaltinius.

Ore plintantys lašeliai yra vienas dažniausių A grupės streptokoko perdavimo būdų. Kosint, čiaudint ar net kalbant smulkūs seilių lašeliai pasklinda ore ir gali patekti ant aplinkinių gleivinių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl angina ir skarlatina dažnai plinta vaikų kolektyvuose, kur artimi kontaktai sunkiai išvengiami.

Kontaktinis perdavimas vyksta tuomet, kai bakterijos patenka ant rankų, paviršių ar daiktų ir iš jų persiduoda kitam žmogui. Pavyzdžiui, naudojantis tais pačiais indais, žaislais arba liečiant paviršius, ant kurių liko bakterijų. Nors streptokokai ant paviršių išgyvena trumpiau nei kai kurios kitos bakterijos, intensyviuose kolektyvuose tai vis tiek išlieka realiu rizikos veiksniu.

Streptokokas gali patekti ir per užterštą maistą ar gėrimus. Šis perdavimo būdas retesnis, tačiau galimas, jei maistą ruošia streptokokine infekcija sergantis žmogus, turintis atvirų burnos ar gerklės simptomų. Tokiu atveju bakterijos gali patekti į maisto produktus.

Motinos ir naujagimio perdavimo kelias būdingas B grupės streptokokui. Nėščiosios, kurios yra šios bakterijos nešiotojos, gali perduoti ją naujagimiui gimdymo metu. Todėl daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, atliekami prevenciniai tyrimai dėl B grupės streptokoko, kad infekcijos rizika naujagimiui būtų kuo mažesnė.

Kai kurie žmonės serga dažniau dėl individualių veiksnių, tokių kaip genetinis imuniteto jautrumas, dažnesnis buvimas ankštose patalpose, lėtinės ligos ar nusilpusi organizmo apsauga. Kaip pažymi infekcinių ligų ekspertas dr. Jason Harris iš Harvard Medical School, „streptokokinės infekcijos plitimas labai glaudžiai susijęs su socialine aplinka ir žmogaus imunitetu. Vaikai dažniau serga ne todėl, kad jų organizmas silpnesnis, o todėl, kad jie natūraliai daugiau kontaktuoja vieni su kitais“.

Kokios sąlygos lemia streptokoko plitimą?

Streptokokas plinta ne vien tik dėl bakterijos savybių – jam cirkuliuoti ir sukelti infekcijas reikia tam tikrų aplinkos ir žmogaus organizmo sąlygų. Šios sąlygos paaiškina, kodėl kai kuriais sezonais ar tam tikrose aplinkose sergančiųjų staiga padaugėja, o kai kurie žmonės streptokokines infekcijas patiria dažniau nei kiti.

Silpnesnis imunitetas yra viena svarbiausių sąlygų, lemiančių, kad streptokokas organizme tampa aktyvus. Imunitetą gali susilpninti virusinės infekcijos, miego trūkumas, stresas, netinkama mityba ar lėtinės ligos. Virusai, tokie kaip gripas ar RSV, suteikia palankias sąlygas streptokokui, nes pažeidžia gleivinę ir sumažina jos atsparumą bakterijoms. Dėl to po virusinio susirgimo žmonės gali lengviau „prigauti“ antrinę streptokokinę infekciją.

Aplinka taip pat turi didelę įtaką. Streptokokas sparčiausiai plinta ten, kur žmonės artimai kontaktuoja – darželiuose, mokyklose, kariuomenėje, sporto kolektyvuose, globos įstaigose. Kuo mažiau erdvės ir daugiau žmonių, tuo didesnė tikimybė, kad bakterija greitai judės nuo vieno žmogaus prie kito. Vaikai yra vieni pagrindinių šių infekcijų platintojų, nes jie dažnai liečia bendrus žaislus, patalpas ir dar negali nuosekliai laikytis higienos taisyklių.

Lėtinės ligos taip pat prisideda prie streptokoko plitimo ir infekcijų sunkumo. Sergantieji astma, cukriniu diabetu, širdies ligomis ar imuninius sutrikimus turintys žmonės dažniau patiria sunkesnes komplikacijas. Taip yra todėl, kad jų organizmo atsakas į streptokokinę infekciją būna silpnesnis ir bakterijos gali daugintis lengviau.

Sezoniniai veiksniai taip pat daro įtaką. Šaltuoju metų laiku žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur oras mažiau cirkuliuoja ir bakterijos ilgiau išlieka aplinkoje. Be to, rudenį ir žiemą suaktyvėja virusai, kurie sumažina gleivinių atsparumą. Dėl šių priežasčių streptokokinės anginos, skarlatinos ir pneumokokinės infekcijos dažniau fiksuojamos būtent žiemos mėnesiais.

Svarbu suprasti, kad streptokoko plitimą lemia ne vien bakterijos savybės, bet ir situacijos, kuriose atsiduria žmogus. Kaip teigia infekcinių ligų ekspertas dr. Thomas File iš Cleveland Clinic, „streptokokiniai susirgimai ypač išplinta tada, kai susidaro palankios aplinkybės – žmonių susibūrimai, apsauginių barjerų pažeidimas, susilpnėjusi organizmo gynyba“. Tai reiškia, kad infekcijų pikas nėra atsitiktinis – jį lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.

Kokie simptomai rodo, kad streptokokas jau sukėlė infekciją?

Streptokoko buvimas organizme dar nereiškia ligos. Infekcija atsiranda tada, kai bakterija pradeda aktyviai daugintis ir sukelia uždegiminę reakciją. Simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo streptokoko tipo, pažeistos vietos ir žmogaus imuninės sistemos būklės. Todėl svarbu suprasti, kokie požymiai gali signalizuoti apie streptokokinę infekciją ir kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

A grupės streptokokas dažniausiai sukelia gerklės infekciją. Dažniausi simptomai yra staiga prasidėjęs stiprus gerklės skausmas, skausmas ryjant, aukšta temperatūra, baltos apnašos ant tonzilių, kaklo limfmazgių padidėjimas. Dažnai pastebimas bendras silpnumas ir galvos skausmas, tačiau sloga ir kosulys būdingesni virusinėms infekcijoms, todėl jų nebuvimas gali padėti atskirti streptokokinę anginą nuo peršalimo.

Skarlatina yra A grupės streptokoko sukelta infekcija, pasireiškianti smulkiu, šiurkščiu odos bėrimu, kuris dažniausiai atsiranda ant krūtinės, kaklo ar pilvo, vėliau plinta po visą kūną. Taip pat dažnai matomas „avietinis liežuvis“, temperatūra ir stiprus gerklės skausmas.

B grupės streptokokas suaugusiesiems dažniausiai nesukelia simptomų, tačiau naujagimiams gali būti pavojingas. Infekcijos požymiai kūdikiams – vangumas, kvėpavimo sutrikimai, blogas maitinimasis, aukšta temperatūra ar, atvirkščiai, neįprastai žema kūno temperatūra. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicininė pagalba.

Pneumokoko (Streptococcus pneumoniae) sukeltos infekcijos simptomai priklauso nuo to, kurią kūno vietą bakterija kolonizuoja. Plaučių uždegimas pasireiškia kosuliu, krūtinės skausmu, dusuliu, aukšta temperatūra ir šaltkrėčiu. Jei pažeidžiamos ausys – atsiranda ausies skausmas ir klausos pablogėjimas. Sinusito atveju – veido skausmas, spaudimas, pūlingos išskyros iš nosies. Meningito atveju simptomai yra ypač pavojingi: stiprus galvos skausmas, kaklo rigidiškumas, jautrumas šviesai, pykinimas.

Streptokokinės odos infekcijos pasireiškia paraudimu, skausmingumu, patinimu ir šiluma pažeistoje vietoje. Kai kuriais atvejais gali susidaryti pūlingos žaizdelės. Jei infekcija plinta greitai, atsiranda intensyvus skausmas arba pakyla aukšta temperatūra, būtina skubi medicininė pagalba.

Komplikuotos streptokokinės infekcijos gali sukelti stiprų organizmo uždegimą, todėl reikia žinoti pavojaus signalus. Tai didelis silpnumas, labai aukšta temperatūra, paini kalba ar sąmonės pokyčiai, kvėpavimo apsunkimas, labai stiprus ar progresuojantis skausmas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Streptokokų tipų palyginimo lentelė

Šaltiniai

Cunningham, M. W. Pathogenesis of group A streptococcal infections. Clinical Microbiology Reviews, 13(3), 470–511 (2000).

Efstratiou, A., & Lamagni, T. Epidemiology of Streptococcus pyogenes. In Streptococcus pyogenes: Basic Biology to Clinical Manifestations (2016).