Ar egzistuoja besimptomis plaučių uždegimas?

Plaučių uždegimas, mediciniškai vadinamas pneumonija, yra ūminė arba rečiau lėtinė infekcinė apatinių kvėpavimo takų liga, kurios metu pažeidžiamas plaučių audinys, ypač alveolės – smulkios oro pūslelės, atsakingos už deguonies ir anglies dioksido apykaitą. Uždegimo metu alveolės prisipildo skysčio ar pūlingo eksudato, todėl sutrinka normalus kvėpavimas ir organizmo aprūpinimas deguonimi.

Plaučių uždegimą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai:

• bakterijos (dažniausiai Streptococcus pneumoniae),
• virusai (įskaitant gripo virusus ir SARS-CoV-2),
• rečiau – grybeliai, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Liga gali išsivystyti kaip savarankiška infekcija arba kaip kitos kvėpavimo takų ligos komplikacija. Klinikinė eiga labai įvairi – nuo lengvos, ambulatoriškai gydomos formos iki gyvybei pavojingos būklės, reikalaujančios intensyvios terapijos.

Ar plaučių uždegimas gali būti besimptomis?

Medicinoje terminas „besimptomis“ reiškia ligos eigą, kai asmuo nejaučia jokių subjektyvių simptomų, nors patologiniai pokyčiai organizme jau vyksta. Kalbant apie plaučių uždegimą, svarbu tiksliai atskirti visiškai besimptomę eigą nuo silpnai ar netipiškai pasireiškiančios ligos.

Remiantis šiuolaikine medicinine literatūra, visiškai besimptomis plaučių uždegimas yra itin retas, tačiau silpnai simptomė arba netipinė ligos eiga – realiai egzistuojanti klinikinė situacija. Tokiais atvejais uždegiminiai pakitimai plaučiuose gali būti nustatomi atliekant vaizdinius ar laboratorinius tyrimus, nors pacientas nejaučia arba neįvertina jokių ryškių negalavimų.

Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad:

• uždegimas apima nedidelę plaučių dalį,
• organizmo imuninė reakcija yra silpna arba pakitusi,
• simptomai vystosi palaipsniui ir nėra suvokiami kaip ligos požymiai.

Svarbu pabrėžti, kad net ir be aiškių simptomų plaučių audinyje gali vykti aktyvus uždegiminis procesas. Tai reiškia, kad liga gali progresuoti ir sukelti komplikacijų, jei nėra laiku diagnozuojama ir gydoma.

Europos respiratologų draugijos (European Respiratory Society) publikacijose pažymima, kad netipinės pneumonijos formos dažniau pasitaiko tam tikrose pacientų grupėse, o simptomų nebuvimas ar jų menkumas nereiškia, jog liga yra nepavojinga.

Būtent todėl praktikoje dažniau vartojama sąvoka „oligosimptomė“ arba „netipinė“ pneumonija, o ne visiškai besimptomė. Šis skirtumas yra esminis siekiant teisingai suprasti ligos eigą ir jos keliamą riziką.

Kokiais atvejais plaučių uždegimas gali pasireikšti be aiškių simptomų?

Nors daugeliui žmonių plaučių uždegimas pasireiškia būdingais simptomais, tam tikrose pacientų grupėse liga gali vystytis be aiškių arba klasikinių požymių. Tokiais atvejais klinikinis vaizdas dažnai būna netipinis, o simptomai – neryškūs, nespecifiniai arba priskiriami kitoms būklėms.

Vyresnio amžiaus žmonėms

Vyresniame amžiuje imuninė sistema reaguoja silpniau, todėl uždegiminis atsakas gali būti nepakankamas ryškiems simptomams sukelti. Karščiavimas gali visai nepasireikšti, o kosulys – būti minimalus arba lėtinis.

Dažniau stebimi netipiniai požymiai:

• bendras silpnumas,
• sumišimas ar staigūs elgesio pokyčiai,
• apetito sumažėjimas,
• kritimai ar pusiausvyros sutrikimai.

Vaikams

Kūdikiams ir mažiems vaikams plaučių uždegimas taip pat gali pasireikšti netipiškai. Jie dažnai negali aiškiai įvardyti savo savijautos, todėl liga gali būti pastebėta vėliau.

Netiesioginiai požymiai gali būti:

• vangumas,
• sumažėjęs aktyvumas,
• prastas valgymas,
• greitesnis kvėpavimas be ryškaus kosulio.

Žmonėms su nusilpusia imunine sistema

Asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis, po organų transplantacijos, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar sergantiems ŽIV, plaučių uždegimas gali progresuoti beveik be simptomų.

Tokiais atvejais:

• organizmas negeba sukelti stiprios uždegiminės reakcijos,
• karščiavimas gali nepasireikšti,
• kvėpavimo sutrikimai išryškėja tik pažengus ligai.

Sergant lėtinėmis ligomis

Asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar neurologinėmis ligomis, plaučių uždegimo simptomai gali būti painiojami su pagrindinės ligos paūmėjimu. Tai ypač būdinga sergant lėtine obstrukcine plaučių liga ar širdies nepakankamumu.

Tokiose situacijose:

• kosulys laikomas „įprastu“,
• dusulys priskiriamas lėtinei būklei,
• uždegimas nustatomas atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitos priežasties.

Šios situacijos paaiškina, kodėl daliai žmonių plaučių uždegimas gali likti nepastebėtas, nors liga organizme jau aktyviai vystosi.

Kaip diagnozuojamas besimptomis ar silpnai simptomis plaučių uždegimas?

Kai plaučių uždegimas pasireiškia be aiškių klinikinių simptomų, diagnozė dažniausiai nustatoma ne pagal paciento nusiskundimus, o remiantis objektyviais medicininiais tyrimais ir gydytojo klinikine patirtimi. Tokiais atvejais ypač svarbus sistemingas vertinimas.

Klinikinė apžiūra ir anamnezė

Net ir esant menkiems simptomams, gydytojas įvertina:

• kvėpavimo dažnį,
• širdies ritmą,
• deguonies saturaciją,
• krūtinės ląstos klausymo metu girdimus pakitimus.

Dažnai nustatomi subtilūs požymiai, tokie kaip susilpnėję kvėpavimo garsai ar smulkūs karkalai, kurie pacientui patiems nėra juntami.

Vaizdiniai tyrimai

Krūtinės ląstos rentgenograma yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis patvirtinti plaučių uždegimą net ir tada, kai simptomai minimalūs. Rentgenologiniai pakitimai gali būti nustatomi:

• atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitos priežasties,
• profilaktinių patikrinimų metu,
• vertinant lėtinės ligos paūmėjimą.

Sudėtingesniais atvejais atliekama kompiuterinė tomografija, kuri leidžia aptikti smulkius ar ankstyvus uždegimo židinius.

Laboratoriniai tyrimai

Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti uždegimą organizme, nors silpnai simptomės pneumonijos atveju rodikliai kartais būna tik nežymiai pakitę. Dažniausiai vertinami:

• leukocitų kiekis,
• C reaktyvusis baltymas,
• prokalcitoninas, kai įtariama bakterinė infekcija.

Šie tyrimai ypač svarbūs stebint ligos eigą ir gydymo efektyvumą.

Papildomi tyrimai

Kai kuriems pacientams, ypač turintiems rizikos veiksnių, gali būti atliekami:

• mikrobiologiniai skreplių tyrimai,
• virusologiniai testai,
• kraujo dujų analizė.

Svarbu pabrėžti, kad besimptomis ar silpnai simptomis plaučių uždegimas dažniausiai nustatomas kompleksiškai, įvertinus tyrimų rezultatus kartu su paciento bendra būkle.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Tipinio ir silpnai simptomio (netipinio) plaučių uždegimo palyginimas

Šaltiniai

World Health Organization. Pneumonia. WHO Fact Sheets.

Self, Wesley H., et al. “Procalcitonin as a Marker of Etiology in Adults Hospitalized with Community-Acquired Pneumonia.” Clinical Infectious Diseases vol. 65, 2 (2017): 183–190.