Ar angina yra užkrečiama?

Angina medicinoje apibrėžiama kaip ūminis tonzilių uždegimas, dažniausiai pažeidžiantis gomurio tonziles. Ši būklė dar vadinama ūminiu tonzilitu ir pasireiškia staiga atsiradusiu gerklės skausmu, rijimo sutrikimu, karščiavimu bei bendru negalavimu. Nors kasdienėje kalboje angina dažnai vartojama kaip bendrinis terminas stipriam gerklės skausmui apibūdinti, mediciniškai tai yra aiškiai apibrėžta infekcinė ar rečiau neinfekcinė liga.

Dažniausia anginos priežastis yra infekcija. Didelę dalį atvejų sukelia virusai, tokie kaip rinovirusai, adenovirusai ar Epstein–Barr virusas. Tačiau ypač svarbi yra bakterinė angina, kurią dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Būtent ši anginos forma kelia didžiausią susirūpinimą dėl galimų komplikacijų ir užkrečiamumo.

Kokios yra anginos rūšys ir kuo jos skiriasi?

Angina nėra vienalytė liga. Medicinoje ji skirstoma į kelias rūšis pagal ją sukėlusią priežastį, ligos eigą ir klinikinius požymius. Šis skirstymas yra itin svarbus, nes būtent nuo anginos tipo priklauso, ar liga yra užkrečiama, kiek laiko tai trunka ir koks gydymas reikalingas.

Dažniausiai pasitaikanti forma yra virusinė angina. Ją sukelia įvairūs kvėpavimo takų virusai, kurie plinta oro lašeliniu būdu. Ši anginos rūšis dažnai pasireiškia kartu su sloga, kosuliu, užkimimu ar akių paraudimu. Virusinė angina paprastai būna lengvesnės eigos ir praeina savaime per kelias dienas, tačiau ji gali būti užkrečiama, ypač ankstyvuoju ligos laikotarpiu.

Bakterinė angina, dažniausiai sukelta A grupės streptokoko, laikoma kliniškai reikšmingiausia. Jai būdingas staigus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, skausmingas rijimas, padidėję kaklo limfmazgiai ir pūlingos apnašos ant tonzilių. Ši anginos forma yra labai užkrečiama ir reikalauja gydymo antibiotikais. Negydoma bakterinė angina gali sukelti sunkias komplikacijas.

Rečiau pasitaiko grybelinė angina, kuri dažniausiai išsivysto žmonėms su nusilpusiu imunitetu, sergantiems cukriniu diabetu ar ilgą laiką vartojantiems antibiotikus ar inhaliuojamuosius steroidus. Šios anginos atveju ant tonzilių matomos balkšvos, varškės konsistencijos apnašos. Grybelinė angina paprastai nėra laikoma labai užkrečiama, tačiau gali kartotis, jei nepašalinamos ją sukėlusios priežastys.

Taip pat egzistuoja neinfekcinės kilmės angina. Ji gali būti susijusi su alergijomis, dirgiklių poveikiu, gastroezofaginio refliukso liga ar mechaniniu tonzilių dirginimu. Tokiais atvejais uždegimas nėra sukeltas mikroorganizmų, todėl tokia angina nėra užkrečiama.

Skirtingos anginos rūšys gali turėti panašius simptomus, tačiau jų kilmė ir pavojingumas skiriasi iš esmės. Dėl šios priežasties savidiagnostika gali būti klaidinanti, o teisingas anginos tipo nustatymas yra pagrindas atsakyti į klausimą, ar liga yra užkrečiama ir kaip reikėtų elgtis siekiant apsaugoti save ir aplinkinius.

Ar angina yra užkrečiama: medicininis atsakymas

Trumpas medicininis atsakymas yra toks: taip, angina gali būti užkrečiama, tačiau ne visais atvejais. Užkrečiamumas tiesiogiai priklauso nuo anginos priežasties, t. y. ar uždegimą sukėlė virusai, bakterijos ar neinfekciniai veiksniai. Būtent todėl vien tik žinoti diagnozę „angina“ nepakanka – svarbu suprasti jos kilmę.

Virusinė angina yra užkrečiama. Ji plinta panašiai kaip peršalimo ligos, per seilių lašelius kosint, čiaudint ar artimo kontakto metu. Užsikrėsti galima ir per bendrus indus, rankšluosčius ar liečiant užkrėstus paviršius. Virusai dažniausiai perduodami dar prieš pasireiškiant ryškiems simptomams, todėl žmogus gali nesąmoningai užkrėsti kitus.

Bakterinė angina, ypač streptokokinė, taip pat yra labai užkrečiama. A grupės streptokokai lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui, ypač šeimose, vaikų kolektyvuose ar darbo aplinkoje. Užkrečiamumo rizika yra didžiausia pirmosiomis ligos dienomis, kai simptomai ryškiausi ir bakterijų kiekis organizme yra didžiausias.

Tuo tarpu neinfekcinės kilmės angina, pavyzdžiui, susijusi su alergija, refliuksu ar dirginančių medžiagų poveikiu, nėra užkrečiama. Tokiais atvejais nėra infekcijos šaltinio, todėl liga negali būti perduota kitiems žmonėms.

Svarbu pabrėžti, kad pats gerklės skausmas dar nereiškia, jog žmogus yra pavojingas aplinkiniams. Užkrečiamumas siejamas tik su mikroorganizmų buvimu ir jų plitimo galimybe. Dėl šios priežasties gydytojo konsultacija ir tiksli diagnozė yra esminiai žingsniai, norint apsaugoti tiek save, tiek kitus.

Kaip plinta užkrečiama angina?

Užkrečiama angina plinta tada, kai infekcijos sukėlėjai iš sergančio žmogaus patenka į kito žmogaus organizmą. Tai dažniausiai įvyksta per kvėpavimo takus arba per tiesioginį sąlytį su užkrėstomis išskyromis. Tiek virusinė, tiek bakterinė angina pasižymi panašiais plitimo mechanizmais, tačiau kai kuriais aspektais jie gali skirtis.

Pagrindinis anginos plitimo būdas yra oro lašelinis. Kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi, kalba ar net garsiai kvėpuoja, į aplinką patenka mikroskopiniai seilių ir gleivių lašeliai, kuriuose yra virusų ar bakterijų. Šiuos lašelius įkvėpęs kitas žmogus gali užsikrėsti, ypač jei yra arti sergančiojo ar ilgą laiką būna toje pačioje patalpoje.

Ne mažiau svarbus yra kontaktinis plitimo kelias. Infekcijos sukėlėjai gali patekti ant rankų, paviršių, durų rankenų, mobiliųjų telefonų ar kitų kasdien naudojamų daiktų. Palietus šiuos paviršius ir vėliau rankomis palietus burną, nosį ar akis, mikroorganizmai patenka į organizmą. Vaikų tarpe toks plitimo būdas ypač dažnas dėl nepakankamų rankų higienos įgūdžių.

Svarbu žinoti, kad angina gali plisti ir per bendrus indus ar gėrimus. Dalijimasis stiklinėmis, šaukštais ar maistu sudaro tiesioginį seilių kontaktą, todėl užsikrėtimo rizika tokiu atveju yra didelė. Dėl šios priežasties sergančiam žmogui rekomenduojama naudoti atskirus indus ir asmens higienos priemones.

Ypatingą pavojų kelia tai, kad užkrečiamumas gali prasidėti dar prieš pasireiškiant ryškiems simptomams. Žmogus gali jaustis tik šiek tiek peršalęs, tačiau jau platinti infekciją. Tai paaiškina, kodėl angina dažnai greitai išplinta kolektyvuose.

Kiek laiko angina išlieka užkrečiama?

Anginos užkrečiamumo trukmė priklauso nuo ligos sukėlėjo ir taikomo gydymo. Tai vienas svarbiausių praktinių klausimų, nes jis lemia, kiek laiko žmogus turėtų vengti artimo kontakto su kitais ir kada saugu grįžti į darbą, mokyklą ar darželį.

Virusinės anginos atveju žmogus dažniausiai yra užkrečiamas nuo kelių dienų prieš pasireiškiant simptomams ir išlieka pavojingas aplinkiniams tol, kol simptomai aktyvūs. Daugeliu atvejų tai trunka apie penkias–septynias dienas. Kai kurių virusų atveju, ypač jei imuninė sistema nusilpusi, viruso išskyrimas gali tęstis ilgiau, net jei savijauta jau pagerėjo.

Bakterinė, streptokokinė angina pasižymi aiškesnėmis ribomis. Negydomas žmogus gali būti užkrečiamas iki dviejų ar net trijų savaičių nuo ligos pradžios. Tačiau pradėjus tinkamą gydymą antibiotikais, situacija kardinaliai keičiasi. Dažniausiai po 24–48 valandų nuo antibiotikų vartojimo pradžios bakterijų plitimo rizika smarkiai sumažėja arba visai išnyksta.

Svarbu suprasti, kad net ir sumažėjus užkrečiamumui, organizmui reikia laiko visiškai pasveikti. Grįžimas prie įprastos veiklos per anksti gali ne tik prailginti ligos eigą, bet ir padidinti komplikacijų riziką. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai rekomenduoja pailsėti dar kelias dienas po to, kai temperatūra normalizuojasi ir gerklės skausmas sumažėja.

Ar angina gali būti neužkrečiama?

Nors angina dažniausiai siejama su infekcija, ne visi anginos atvejai yra užkrečiami. Tam tikromis aplinkybėmis tonzilių uždegimas gali išsivystyti be virusų ar bakterijų dalyvavimo, todėl tokia angina nekelia pavojaus aplinkiniams.

Neužkrečiama angina gali atsirasti dėl alerginių reakcijų. Įkvepiami alergenai, tokie kaip žiedadulkės, namų dulkių erkės ar gyvūnų pleiskanos, gali dirginti gerklės gleivinę ir sukelti tonzilių paburkimą bei skausmą. Šiuo atveju nėra infekcijos šaltinio, todėl liga negali būti perduota kitiems.

Dar viena dažna priežastis yra gastroezofaginio refliukso liga. Skrandžio rūgštis, patekdama į stemplę ir gerklę, dirgina audinius ir gali sukelti lėtinį tonzilių uždegimą. Tokie pacientai dažnai skundžiasi gerklės perštėjimu rytais, balso prikimimu ar deginimo pojūčiu, tačiau neturi karščiavimo ar bendro infekcinio negalavimo.

Taip pat anginos simptomai gali pasireikšti dėl aplinkos dirgiklių. Rūkymas, pasyvus rūkymas, sausas oras ar cheminės medžiagos gali sukelti gleivinės pažeidimą ir uždegiminę reakciją. Šie veiksniai nesusiję su mikroorganizmais, todėl neužkrečiamumas yra esminė jų ypatybė.

Cleveland klinikos otorinolaringologas dr. Michaelis Benningeris pažymi: „Ne kiekvienas tonzilių uždegimas reiškia infekciją. Lėtiniai dirgikliai ar refliuksas gali sukelti simptomus, kurie imituoja anginą, tačiau tokiais atvejais antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti.“

Svarbu pabrėžti, kad neužkrečiamos anginos atveju gydymas nukreipiamas ne į mikroorganizmų naikinimą, o į pagrindinės priežasties pašalinimą. Tai gali būti alergijos kontrolė, refliukso gydymas ar aplinkos veiksnių korekcija.

Kas turi didžiausią riziką užsikrėsti angina?

Nors angina gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tam tikros žmonių grupės turi didesnę riziką užsikrėsti užkrečiama anginos forma. Rizika priklauso tiek nuo aplinkos veiksnių, tiek nuo individualių organizmo savybių ir kasdienių įpročių.

Didžiausia rizika tenka vaikams ir paaugliams. Mokyklos, darželiai ir kitos kolektyvinės aplinkos sudaro palankias sąlygas infekcijoms plisti dėl artimo kontakto, ne visada pakankamos rankų higienos ir dažno bendrų daiktų naudojimo. Streptokokinė angina ypač dažnai diagnozuojama 5–15 metų amžiaus vaikams.

Padidėjusi rizika taip pat būdinga žmonėms, kurie gyvena ar dirba uždarose patalpose su daug kitų asmenų. Tai gali būti šeimos nariai, bendrabučių gyventojai, kariškiai ar sveikatos priežiūros darbuotojai. Ilgesnis buvimas su sergančiu asmeniu ženkliai padidina užsikrėtimo tikimybę.

Silpnesnę imuninę sistemą turintys asmenys taip pat yra labiau pažeidžiami. Tai gali būti žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, patiriantys ilgalaikį stresą, nepakankamai miegantys ar nesubalansuotai besimaitinantys. Nusilpęs imunitetas ne tik didina užsikrėtimo riziką, bet ir gali lemti sunkesnę ligos eigą.

Taip pat svarbu paminėti sezoninį aspektą. Anginos atvejai dažnėja rudenį ir žiemą, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, oras būna sausesnis, o kvėpavimo takų gleivinė tampa jautresnė infekcijoms.

Kaip atskirti anginą nuo kitų gerklės ligų?

Gerklės skausmas yra vienas dažniausių simptomų, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytoją, tačiau ne kiekvienas gerklės skausmas reiškia anginą. Teisingas atskyrimas yra ypač svarbus, nes nuo to priklauso ir atsakymas į klausimą apie užkrečiamumą, ir gydymo taktika.

Anginai būdingas staigus simptomų atsiradimas. Žmogus dažnai gali tiksliai nurodyti dieną ar net valandą, kada pradėjo skaudėti gerklę. Skausmas paprastai būna stiprus, ryškus rijimo metu, gali plisti į ausis. Dažnai kartu pasireiškia karščiavimas ir bendras silpnumas.

Bakterinei anginai ypač būdingi pūlingi tonzilių pakitimai ir padidėję, skausmingi kaklo limfmazgiai. Tuo tarpu kosulys, sloga ar užkimimas dažniau rodo virusinę infekciją ar paprastą faringitą, o ne klasikinę streptokokinę anginą.

Peršalimo metu gerklės skausmas paprastai vystosi palaipsniui ir dažnai yra lydimas nosies užgulimo, čiaudulio, kosulio. Tokiais atvejais tonzilės gali būti paraudusios, bet be pūlingų apnašų, o bendra savijauta dažniausiai būna lengvesnė nei sergant angina.

Lėtinis faringitas ar gerklės dirginimas dažnai pasireiškia kaip perštėjimas ar sausumo pojūtis, kuris stiprėja rytais ar po ilgesnio kalbėjimo. Karščiavimas tokiu atveju paprastai nebūna būdingas, o simptomai tęsiasi ilgą laiką.

Mayo klinikos šeimos medicinos gydytojas dr. Robertas F. Cushmanas pažymi: „Klinikiniai simptomai leidžia įtarti anginą, tačiau galutinį atsakymą, ypač dėl bakterinės kilmės, dažnai suteikia tik laboratoriniai tyrimai.“

Būtent dėl simptomų panašumo nerekomenduojama savarankiškai pradėti vartoti antibiotikų ar daryti išvadų apie užkrečiamumą. Netinkamas gydymas gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir žalingas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Virusinės, bakterinės ir neužkrečiamos anginos palyginimas

Šaltiniai

Bisno, Alan L., et al. “Practice Guidelines for the Diagnosis and Management of Group A Streptococcal Pharyngitis.” Clinical Infectious Diseases vol. 35, no. 2 (2002): 113–125.

Wessels, Michael R. “Clinical Practice: Streptococcal Pharyngitis.” The New England Journal of Medicine vol. 364, no. 7 (2011): 648–655.