Žvynelinės (psoriazės) simptomai, gydymas

Žvynelinė, dar vadinama psoriaze, yra lėtinė autoimuninė odos liga, pasireiškianti pagreitėjusiu odos ląstelių atsinaujinimu. Dėl šio proceso odos paviršiuje susiformuoja paraudusios, sustorėjusios, pleiskanojančios plokštelės. Tai viena dažniausių dermatologinių ligų, ja serga 2–3 procentai pasaulio gyventojų. Žvynelinė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai pirmieji požymiai atsiranda 15–35 metų.

Liga nėra užkrečiama. Žvynelinė neplinta per kontaktą, odos prisilietimą, baseiną ar bendrų daiktų naudojimą. Tai imuninės sistemos sutrikimo nulemta būklė, todėl sergantieji jos negali perduoti kitiems.

Žvynelinė pasižymi lėtine eiga ir periodiškais paūmėjimais. Simptomų intensyvumas gali kisti: vieniems liga pasireiškia tik keliais mažais židiniais, kitiems išplinta didesniais plotais. Paūmėjimus neretai išprovokuoja stresas, infekcijos, hormoniniai pokyčiai ar tam tikri aplinkos veiksniai.

Pagrindiniai žvynelinės simptomai

Žvynelinė pasižymi aiškiai matomais ir lengvai atpažįstamais odos pakitimais, tačiau jų intensyvumas gali labai skirtis. Liga veikia odos regeneraciją: ląstelės atsinaujina per kelias dienas, nors įprastai šis procesas trunka keturias savaites. Dėl tokio pagreitėjimo ant odos paviršiaus susidaro sustorėję, sausi, pleiskanojantys židiniai.

Vienas būdingiausių simptomų yra ryškiai rausvos ar raudonos plokštelės, dažniausiai padengtos sidabriškomis žvynelėmis. Šios plokštelės gali būti nedidelės, monetos dydžio, arba išplisti didesniais plotais. Kitas dažnas požymis yra intensyvus pleiskanojimas, kuris atsiranda dėl per greito odos ląstelių atsiskyrimo. Pleiskanos gali kristi nuo galvos odos, pečių, kojų ar kitų vietų.

Niežėjimas yra vienas labiausiai varginančių simptomų. Jis gali būti nuo lengvo iki labai intensyvaus, trukdyti miegui ar kasdieniam darbui. Sergantieji taip pat dažnai pastebi odos sausumą, kurį pablogina šaltas oras ar agresyvios odos priežiūros priemonės. Kartais plokštelės įskyla, o įtrūkimai gali kraujuoti ir sukelti skausmą.

Uždegiminiai židiniai yra aiškiai apriboti ir dažniausiai turi ryškią ribą tarp sveikos ir pažeistos odos. Jie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai formuojasi ant alkūnių, kelių, juosmens ir galvos odos. Kai kuriems žmonėms simptomai atsiranda ir jautresnėse srityse, pavyzdžiui, kirkšnyse ar po krūtimis, kur oda nuolat trinasi.

Skirtingos žvynelinės formos ir jų simptomai

Žvynelinė nėra vienalytė liga – ji gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios skiriasi savo išvaizda, intensyvumu ir paveiktomis kūno vietomis. Kiekvienos formos simptomai turi savitų požymių, todėl teisingas jų atpažinimas yra svarbus renkantis tinkamiausią gydymo metodą.

Plokštelinė psoriazė yra dažniausia forma, sudaranti didžiąją dalį visų atvejų. Jai būdingos aiškiai apribotos, paraudusios ir sustorėjusios plokštelės, padengtos storais, sidabriškais žvynais. Dažniausiai ji atsiranda ant alkūnių, kelių, apatinės nugaros dalies ir galvos odos. Ši forma gali būti nuo kelių mažų židinių iki labai išplitusios, apimančios didelius odos plotus.

Lašinė psoriazė dažniau pasireiškia vaikams ir jaunuoliams, neretai po bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, streptokokinės anginos. Odos paviršiuje atsiranda daug mažų, lašo formos rausvų išbėrimų, kurie gali pleiskanoti, bet paprastai būna plonesni nei plokštelinės formos židiniai. Ši forma neretai praeina arba tampa lengvesnė, tačiau daliai žmonių virsta plokšteline psoriaze.

Delnų ir padų psoriazė pasireiškia storiais, sausa oda padengtais židiniais, kurie dažnai įskyla. Tokios lokalizacijos simptomai būna itin varginantys, nes pažeidžia vietas, nuolat patiriančias spaudimą ir trintį. Sergantieji gali jausti skausmą vaikštant ar laikant daiktus.

Galvos odos psoriazė dažna tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Ji gali pasireikšti lengvu pleiskanojimu arba labai storais žvynais, kurie dengia didelę galvos odos dalį. Plaukai dėl psoriazės neiškrenta, tačiau intensyvus kasymasis gali sukelti papildomų odos pažeidimų ar infekcijų.

Nagų psoriazė pažeidžia nagų plokšteles, todėl jos tampa trapios, įdubių formos, sustorėjusios ar pakitusios spalvos. Kai kuriems žmonėms nagai gali atsiskirti nuo nago guolio. Nagų pažeidimai dažnai yra susiję su psoriaziniu artritu.

Kas sukelia žvynelinę?

Žvynelinė yra kompleksinė, daugelio veiksnių nulemta liga. Nors tiksli jos atsiradimo priežastis vis dar nėra iki galo aiški, mokslininkai sutaria, kad pagrindinį vaidmenį atlieka imuninės sistemos sutrikimas, genetinis polinkis ir tam tikri aplinkos veiksniai. Šių komponentų sąveika lemia nenormaliai greitą odos ląstelių atsinaujinimą, sukeliantį būdingus bėrimus ir uždegimą.

Autoimuniniai procesai yra žvynelinės esmė. Sergant psoriaze, imuninė sistema per klaidą puola sveikas odos ląsteles, tarsi jos būtų kenksmingi patogenai. Dėl šio hiperaktyvumo epidermio ląstelės pradeda daugintis daug greičiau nei įprastai, o susidariusios plokštelės pradeda pleiskanoti ir uždegti. Tokio tipo imuninė reakcija nėra susijusi nei su infekcija, nei su išoriniu užkratu, todėl liga nėra užkrečiama.

Genetinis paveldimumas taip pat turi didelę reikšmę. Jeigu vienas iš tėvų serga žvyneline, tikimybė, kad ji atsiras vaikui, yra žymiai didesnė nei bendroje populiacijoje. Jei žvyneline serga abu tėvai, rizika dar labiau išauga. Moksliniai tyrimai nustatė kelis genus, susijusius su imuninės sistemos reguliacija, kurie padidina polinkį sirgti psoriaze, tačiau vien genetinio veiksnio nepakanka, kad liga pasireikštų – tam reikalingas aplinkos poveikis.

Prie ligos kilmės prisideda ir aplinkos veiksniai, kurie gali aktyvuoti autoimuninį procesą ar sukelti paūmėjimą. Dažnai minimos bakterinės infekcijos, ypač streptokokinė angina, emocinis stresas, odos pažeidimai, rūkymas, alkoholis ir tam tikri vaistai. Kai kuriems pacientams simptomus sustiprina šaltas oras ar sausas klimatas. Šie veiksniai patys savaime nesukelia žvynelinės, tačiau gali paskatinti jos pasireiškimą žmonėms, turintiems genetinį polinkį.

Žvynelinės gydymas

Žvynelinės gydymas yra ilgas, individualiai parenkamas procesas, kuriuo siekiama sumažinti uždegimą, palengvinti simptomus ir prailginti remisijos laikotarpius. Nors visiškai išgydyti psoriazę šiuo metu neįmanoma, šiuolaikinė medicina siūlo daug veiksmingų būdų, leidžiančių ženkliai suvaldyti ligos eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo planas priklauso nuo ligos tipo, simptomų intensyvumo, pažeistos odos ploto ir paciento bendros sveikatos.

Vietinis gydymas dažniausiai skiriamas lengvesnėms žvynelinės formoms. Jis apima odos tepalus, kremus ir losjonus, kurie mažina uždegimą ir normalizuoja odos ląstelių gamybą. Dažniausiai naudojami kortikosteroidai, vitamino D analogai, keratolitikai ir kalcineurino inhibitoriai. Kortikosteroidai padeda greitai sumažinti paraudimą, niežėjimą ir plokštelių storį, tačiau ilgesnis jų vartojimas turi būti prižiūrimas gydytojo. Vitamino D analogai lėtina odos ląstelių augimą, o keratolitikai, tokie kaip salicilo rūgštis, padeda pašalinti žvynus ir pagerinti kitų vaistų įsiskverbimą.

Fototerapija yra vienas veiksmingiausių gydymo metodų vidutinio sunkumo psoriazei. Procedūrų metu oda veikiama ultravioletiniais spinduliais, kurie sulėtina pernelyg greitą ląstelių dalijimąsi ir mažina uždegimą. Dažniausiai taikoma UVB terapija, PUVA terapija arba siaurabangė UVB šviesa. Gydymas atliekamas tik gydymo įstaigoje, nes šviesos intensyvumas turi būti tiksliai kontroliuojamas.

Sisteminiai vaistai naudojami tuomet, kai liga yra sunki arba neatsako į kitus gydymo metodus. Jie veikia visame organizme ir slopina pernelyg aktyvią imuninę reakciją. Dažniausiai skiriami metotreksatas, ciklosporinas, retinoidai arba naujesni selektyvūs imunomoduliuojantys vaistai. Šie preparatai yra veiksmingi, tačiau reikalauja nuolatinio medicininio stebėjimo dėl galimų šalutinių poveikių.

Biologinė terapija yra viena pažangiausių šiandieninių psoriazės gydymo formų. Tai vaistai, nukreipti į specifinius imuninės sistemos komponentus, atsakingus už uždegimo vystymąsi. Biologiniai vaistai dažnai skiriami vidutinio sunkumo ir sunkiai psoriazei, kuri nereaguoja į kitus metodus. Jie gali ženkliai sumažinti plokštelių kiekį, pagerinti odos būklę ir sumažinti su liga susijusias komplikacijas, tokias kaip psoriazinis artritas.

Kaip gyventi su žvyneline?

Gyvenimas su žvyneline gali kelti iššūkių, tačiau tinkamai prižiūrint odą, taikant gydymą ir laikantis sveikų įpročių, galima pasiekti stabilią būklę ir sumažinti kasdienį diskomfortą. Psoriazė yra lėtinė liga, todėl svarbiausia yra nuoseklumas ir kantrybė. Teisingi sprendimai kasdienybėje gali labai pakeisti ligos eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kasdienė odos priežiūra yra vienas efektyviausių būdų sumažinti simptomų pasireiškimą. Reguliarus drėkinimas padeda išvengti įtrūkimų, sumažina pleiskanojimą ir niežėjimą. Rekomenduojama rinktis bekvapius, jautriai odai skirtus drėkinamuosius kremus ar tepalus. Svarbu vengti karšto vandens, kuris sausina odą, o maudantis rinktis švelnius, odos nedirginančius prausiklius.

Aplinkos sąlygų valdymas taip pat gali turėti didelę įtaką. Sausas patalpų oras žiemą gali pabloginti odos būklę, todėl naudinga naudoti oro drėkintuvą. Lauke reikėtų saugoti odą nuo šalčio ir vėjo, o vasarą – nuo intensyvios saulės. Nors saulė gali trumpam palengvinti simptomus, per didelis jos kiekis gali nudeginti odą ir sukelti paūmėjimą.

Streso valdymas yra ypač svarbus, nes emocinė įtampa dažnai tiesiogiai veikia psoriazės aktyvumą. Kasdieniai įpročiai, tokie kaip reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, meditacija ar kvėpavimo pratimai, padeda stabilizuoti emocinę būseną ir mažinti uždegiminius procesus organizme. Kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamiausią būdą atsipalaiduoti, tačiau svarbiausia – daryti tai reguliariai.

Mityba taip pat turi reikšmės. Nors nėra vienos specialios psoriazės dietos, subalansuotas maistas padeda išlaikyti gerą savijautą. Dalis pacientų pastebi, kad simptomus švelnina sveikųjų riebalų, antioksidantų ir skaidulų turtinga mityba. Gerti pakankamai vandens taip pat svarbu odos būklės palaikymui. Reikėtų riboti alkoholį ir perdirbtą maistą, nes jie gali skatinti uždegimą.

Fizinis aktyvumas yra ne tik naudingas bendrai sveikatai, bet ir padeda kontroliuoti stresą, palaikyti normalų kūno svorį ir sumažinti psoriazės paūmėjimo riziką. Rekomenduojama rinktis veiklas, kurios nepernelyg dirgina odą, pavyzdžiui, vaikščiojimą, plaukimą ar lengvus jėgos pratimus.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Žvynelinės formų palyginimo lentelė