Nervinis pilvo skausmas: kaip gydyti?

Vis daugiau žmonių šiandien skundžiasi pilvo skausmais, tačiau atlikus tyrimus neretai paaiškėja, kad jokios fizinės ligos požymių nėra. Tokiais atvejais dažnai kalbama apie nervinį, arba psichosomatinį, pilvo skausmą – reiškinį, kai emocinė įtampa, stresas ar nuolatinis nerimas tiesiogiai paveikia virškinimo sistemą. Šis sutrikimas nėra įsivaizduojamas ar menamas – tai realus kūno atsakas į psichologinį disbalansą.

Nervinis pilvo skausmas gali pasireikšti įvairiais būdais: nuo lengvo tempimo ar maudimo iki spazmų, pilvo pūtimo ar pykinimo. Jis dažnai sustiprėja stresinėse situacijose, per egzaminus, darbo įtampą ar emocinius išgyvenimus. Dėl šios priežasties toks skausmas dažnai klaidingai laikomas virškinimo sistemos liga, nors jo šaltinis slypi ne skrandyje, o nervų sistemoje.

Kas yra nervinis pilvo skausmas?

Nervinis pilvo skausmas – tai fizinis diskomfortas pilvo srityje, kurio pagrindinė priežastis nėra virškinimo organų liga, o psichologiniai veiksniai: stresas, emocinė įtampa, nerimas ar ilgalaikis nuovargis. Medicinoje šis reiškinys dažnai vadinamas funkciniu arba psichosomatiniu pilvo skausmu, nes skausmas kyla dėl nervinės sistemos poveikio virškinimo traktui, nors jokių organinių pažeidimų (pvz., uždegimo ar opų) nerandama.

Šį ryšį tarp emocijų ir žarnyno veiklos aiškina vadinamoji smegenų ir žarnyno ašis (angl. gut-brain axis) – tai sudėtinga komunikacijos sistema tarp centrinės nervų sistemos ir enterinės nervų sistemos, esančios virškinimo trakte. Žarnynas turi milijonus neuronų, kurie geba savarankiškai reguliuoti virškinimo procesus ir tuo pat metu perduoti informaciją smegenims. Kai žmogus patiria stresą ar nerimą, ši sistema reaguoja padidėjusiu jautrumu, raumenų spazmais ar sulėtėjusia virškinimo funkcija, o tai gali sukelti skausmą, pilvo pūtimą ar kitus nemalonius pojūčius.

Nervinis pilvo skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis: vieniems tai būna maudžiantis skausmas po stresinės dienos, kitiems – staigūs spazmai ar net pykinimas prieš svarbų susitikimą ar egzaminą. Kartais šie simptomai būna tokie intensyvūs, kad žmogus mano sergantis rimta virškinimo sistemos liga, nors tyrimai parodo, kad fiziologiškai viskas tvarkoje.

Toks skausmas dažnai painiojamas su dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) – lėtiniu virškinimo sutrikimu, kurio priežastis taip pat glaudžiai susijusi su streso poveikiu. Tačiau ne visais atvejais nervinis skausmas reiškia DŽS; jis gali būti laikinas ir pasireikšti tik stresinėse situacijose.

Nervinio pilvo skausmo priežastys

Nervinio pilvo skausmo priežastys yra glaudžiai susijusios su emocine ir psichologine žmogaus būsena. Tai nėra įprasta virškinimo sistemos liga, o sudėtingas organizmo atsakas į ilgalaikį stresą ar vidinę įtampą. 

Stresas ir emocinė įtampa

Pagrindinė nervinio pilvo skausmo priežastis yra lėtinis stresas. Kai žmogus patiria stresą, organizmas išskiria hormoną kortizolį bei adrenaliną. Šie hormonai ruošia kūną „kovai arba bėgimui“, tačiau tuo pačiu metu slopina virškinimo procesus, keičia žarnyno raumenų tonusą ir padidina nervinių receptorių jautrumą. Dėl šių pokyčių žmogus gali jausti skausmą, deginimą ar spazmus pilvo srityje.

Nerimas ir depresija

Žmonės, turintys polinkį į nerimą ar depresiją, dažniau skundžiasi virškinimo trakto sutrikimais. Nuolatinė nerimo būsena veikia autonominę nervų sistemą, kuri atsakinga už žarnyno judesius. Dėl to gali sutrikti maisto judėjimas žarnyne, atsirasti spazmai, pilvo pūtimas ar net viduriavimas. Depresijos atvejais, priešingai, žarnyno veikla gali sulėtėti, sukeldama sunkumo ar pilnumo jausmą.

Miego trūkumas ir pervargimas

Kai žmogus nepakankamai miega arba nuolat jaučia nuovargį, jo nervų sistema tampa jautresnė. Miego trūkumas didina kortizolio kiekį kraujyje, o tai tiesiogiai veikia virškinimo sistemos veiklą. Be to, pavargęs organizmas praranda gebėjimą tinkamai reguliuoti emocijas, todėl net smulkūs stresoriai gali sukelti stipresnę kūno reakciją – įskaitant skausmą pilvo srityje.

Tipinės provokuojančios situacijos

Nervinis pilvo skausmas dažniausiai pasireiškia situacijose, kai žmogus jaučia emocinį spaudimą – prieš svarbų susitikimą, egzaminą, artimo žmogaus netektį ar konfliktą darbe. Net ir vaikams ar paaugliams šis reiškinys pasitaiko dažnai – prieš mokyklos egzaminus ar stresinius įvykius.

Kaip atpažinti nervinį pilvo skausmą?

Nervinį pilvo skausmą atpažinti nėra paprasta, nes jis dažnai primena įprastus virškinimo sistemos sutrikimus. Vis dėlto yra tam tikrų požymių, kurie leidžia įtarti, kad skausmo šaltinis slypi ne fiziologiniuose pakitimuose, o emociniuose veiksniuose. 

Simptomai ir būdingi požymiai

Nervinis pilvo skausmas paprastai pasireiškia be aiškios medicininės priežasties – atlikus kraujo, šlapimo, endoskopinius ar ultragarsinius tyrimus, gydytojai dažnai neranda jokių organinių pakitimų. Tokiais atvejais žmogus gali jausti:

• maudžiantį, deginantį ar spazminį skausmą pilvo srityje, dažniausiai po įtemptų situacijų ar streso;
• pilvo pūtimą, pykinimą, „gumulo“ jausmą pilve;
• dažną norą tuštintis ar, priešingai, vidurių užkietėjimą;
• sumažėjusį apetitą arba neįprastus alkio pojūčius;
• diskomfortą, kuris sustiprėja prieš stresinį įvykį (pvz., egzaminą, susitikimą, kelionę).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie simptomai dažnai sustiprėja emocinės įtampos metu ir sumažėja, kai žmogus nusiramina. Tai vienas pagrindinių požymių, padedančių atskirti nervinį pilvo skausmą nuo organinės kilmės skausmų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors nervinis pilvo skausmas nėra pavojingas gyvybei, jį būtina atskirti nuo rimtų virškinimo trakto ligų. Todėl svarbu kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą, jei:

• skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites;
• atsiranda karščiavimas, kraujas išmatose, svorio kritimas ar vėmimas;
• skausmas pablogėja naktimis ar trukdo miegoti;
• skausmas tampa stipresnis ir dažnesnis.

Tokiais atvejais gydytojas atlieka išsamius tyrimus, kad būtų atmestos organinės priežastys, tokios kaip gastritas, opos, tulžies akmenligė ar dirgliosios žarnos sindromas. Tik tuomet, kai šios ligos nepatvirtinamos, galima svarstyti apie nervinę ar psichosomatinę skausmo kilmę.

Nervinio pilvo skausmo gydymas

Nervinio pilvo skausmo gydymas reikalauja kompleksinio požiūrio – tai reiškia, kad būtina rūpintis ne tik kūnu, bet ir emocine sveikata. Kadangi šio tipo skausmas kyla dėl nervinės sistemos ir emocinių veiksnių, vien tik vaistai retai duoda ilgalaikį rezultatą. Pagrindinis tikslas – atkurti pusiausvyrą tarp kūno ir proto, sumažinti stresą bei išmokti atpažinti emocines įtampas, kurios pasireiškia fiziškai.

Psichologinis gydymas

Vienas svarbiausių gydymo etapų yra psichologinė pagalba. Nervinis pilvo skausmas dažnai tampa organizmo būdu pranešti, kad žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje, neleidžia sau pailsėti ar slopina emocijas. Psichoterapija padeda išmokti suprasti šiuos signalus ir keisti reakciją į stresą.

Medicininis gydymas

Jeigu psichologinės priemonės nepakanka, gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda nuraminti tiek virškinimo, tiek nervų sistemą. Dažniausiai naudojami:

• Antispazminiai vaistai, kurie atpalaiduoja žarnyno raumenis ir mažina skausmą;
• Probiotikai, padedantys atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, nes stresas gali ją sutrikdyti;
• Lengvi nerimą mažinantys ar antidepresantai (skiriami tik gydytojui rekomendavus), padedantys subalansuoti nervinės sistemos veiklą.

Natūralios priemonės

Natūralūs gydymo būdai taip pat gali padėti atpalaiduoti virškinimo sistemą ir sumažinti stresą:

• Ramunėlių, melisos, pipirmėčių arbatos – veikia raminamai, mažina spazmus ir padeda nurimti prieš miegą;
• Fizinis aktyvumas – reguliarus judėjimas skatina endorfinų gamybą, gerina nuotaiką ir virškinimo sistemos veiklą;
• Kvėpavimo pratimai – gilus diafragminis kvėpavimas mažina nervinės sistemos įtampą ir gali greitai palengvinti skausmą;
• Subalansuota mityba – vengti perteklinio kofeino, alkoholio ir riebaus maisto, kurie dirgina žarnyną.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Nervinio ir organinio pilvo skausmo palyginimas