Kuo skiriasi A ir B gripas?

Gripas yra viena dažniausių virusinių kvėpavimo takų infekcijų pasaulyje, kasmet paveikianti milijonus žmonių visose amžiaus grupėse. Nors dažnai vartojame bendrą terminą „gripas“, iš tiesų šią ligą gali sukelti skirtingi virusų tipai, iš kurių dažniausi – A ir B. Tiek vienas, tiek kitas tipas sukelia panašius simptomus, tačiau skiriasi savo plitimo mastu, mutacijų dažnumu, pavojingumu ir poveikiu visuomenės sveikatai.

Suprasti skirtumus tarp A ir B gripo yra svarbu ne tik gydytojams, bet ir kiekvienam žmogui, kuris nori tinkamai pasiruošti gripo sezonui, atpažinti ligos pradžią ir žinoti, kada būtina kreiptis į medikus. Šių tipų virusai kasmet sukelia protrūkius, tačiau tik A tipo gripas yra siejamas su pandemijomis – globaliais ligos plitimais, paveikiančiais daugelį šalių vienu metu.

Kas yra gripo virusas?

Gripas – tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia influenza virusai. Šie virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai ir pasižymi gebėjimu nuolat keistis, todėl žmonės gali sirgti gripu ne vieną kartą gyvenime. Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalbėdamas skleidžia mikroskopines seilių daleles, kuriose yra viruso dalelių. Užsikrėsti galima ir per rankas ar užterštus paviršius, jei po kontakto rankos prisiliečia prie nosies ar burnos.

Mediciniškai išskiriami keturi pagrindiniai gripo viruso tipai: A, B, C ir D. Pirmieji du – A ir B – sukelia sezoninius gripo protrūkius žmonėms, todėl jie yra svarbiausi visuomenės sveikatos požiūriu. C tipas sukelia tik lengvas kvėpavimo takų infekcijas, o D tipas infekuoja gyvulius ir žmonėms pavojaus nekelia.

Virusų sandara

Gripo virusas yra apvalkalinis RNR virusas, kurio paviršiuje yra du pagrindiniai baltymai: hemagliutininas (H) ir neuraminidazė (N). Šie baltymai lemia viruso gebėjimą prisijungti prie žmogaus ląstelių ir plisti organizme. A tipo virusas turi daugybę šių baltymų derinių (pvz., H1N1, H3N2), todėl gali greitai mutuoti. B tipo virusas tokių potipių neturi tiek daug, todėl jo genetiniai pokyčiai vyksta lėčiau.

Virusų plitimas ir sezoniniai protrūkiai

Gripo virusai labiausiai plinta šaltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o oro drėgmė mažesnė. Tipiškai šiaurės pusrutulyje gripo sezonas prasideda vėlyvą rudenį ir tęsiasi iki ankstyvo pavasario. A ir B tipo virusai cirkuliuoja tuo pačiu metu, tačiau vienas tipas gali dominuoti tam tikrais metais.

Gripo protrūkiai dažnai kyla netikėtai, o viruso plitimo greitis priklauso nuo žmonių imuniteto, skiepijimo lygio ir socialinių kontaktų intensyvumo. Nors daugeliui gripas praeina be komplikacijų, jis gali sukelti sunkias pasekmes vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams, nėščiosioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.

A gripo virusas

A gripo virusas yra labiausiai paplitęs ir pavojingiausias iš visų gripo virusų tipų. Jis infekuoja ne tik žmones, bet ir gyvūnus – paukščius, kiaules, arklius ir net ruonius. Dėl šio plataus šeimininkų rato virusas turi daug galimybių mutuoti, t. y. keistis genetiškai. Šios mutacijos lemia naujų potipių atsiradimą, o kai kurie iš jų gali būti itin pavojingi ir sukelti pandemijas.

A gripo potipiai ir jų reikšmė

A tipo gripo virusai klasifikuojami pagal du paviršiaus baltymus – hemagliutininą (H) ir neuraminidazę (N). Šių baltymų deriniai lemia potipius, pavyzdžiui, H1N1, H3N2, H5N1.
Kiekvienas potipis gali sukelti skirtingo masto protrūkius:

• H1N1 buvo atsakingas už 1918 m. ispaniškojo gripo pandemiją ir 2009 m. kiaulių gripo protrūkį.
• H3N2 dažnai pasitaiko šiuolaikiniuose gripo sezonuose ir pasižymi dideliu užkrečiamumu.

A gripo simptomai

A tipo gripas dažniausiai prasideda staiga. Pirmieji simptomai pasireiškia po 1–4 dienų nuo užsikrėtimo. Dažniausi požymiai: aukšta temperatūra, šaltkrėtis, raumenų skausmas, galvos skausmas, gerklės perštėjimas, kosulys, stiprus nuovargis. Kai kuriems žmonėms pasireiškia pykinimas ar viduriavimas, ypač vaikams.

Simptomai paprastai būna intensyvesni nei B tipo gripo atveju. Dėl imuninės sistemos stiprios reakcijos organizmas gali patirti didesnį uždegiminį atsaką, todėl ligos eiga kartais būna sudėtingesnė.

Rizikos grupės

Didžiausią pavojų A gripas kelia:

• vyresnio amžiaus žmonėms,
• kūdikiams ir mažiems vaikams,
• nėščiosioms,
• žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar imuninės sistemos ligomis.

Šiose grupėse komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas (miokarditas) ar kvėpavimo nepakankamumas, pasitaiko dažniau ir gali būti pavojingos gyvybei.

B gripo virusas

B gripo virusas yra antras pagal dažnumą žmonių tarpe cirkuliuojantis gripo tipas. Skirtingai nuo A tipo, jis infekuoja tik žmones, todėl jo plitimas apsiriboja žmonių populiacija ir neturi tokio plataus šeimininkų rato kaip A gripo virusas. Dėl šios priežasties B tipas paprastai nesukelia pandemijų, tačiau gali būti atsakingas už lokalius ir sezoniškus protrūkius, ypač žiemos mėnesiais.

Simptomai ir ligos eiga

B tipo gripas pasireiškia panašiais simptomais kaip A tipas: karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, kosuliu, gerklės skausmu, nuovargiu. Tačiau simptomai dažnai būna švelnesni ir trumpesnės trukmės. B tipas rečiau sukelia komplikacijas, nors jos vis tiek galimos, ypač rizikos grupėse – vaikams, senyviems žmonėms bei silpnesnio imuniteto asmenims.

Sezoniniai skirtumai

B tipo gripo virusas dažnai suaktyvėja vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai A tipo viruso plitimas pradeda mažėti. Kai kuriais metais būtent B tipas tampa dominuojančiu sezoniniu virusu. Dėl šio cikliško pobūdžio vakcinose siekiama apimti abu gripo tipus, kad būtų užtikrinta platesnė apsauga.

Komplikacijos ir rizikos grupės

Nors B tipo gripo eiga dažniausiai būna švelnesnė, jis gali sukelti rimtas komplikacijas – bronchitą, sinusitą, vidurinės ausies uždegimą (otitą), o kai kuriais atvejais net plaučių uždegimą. Rizikos grupės iš esmės tos pačios kaip ir A tipo atveju, tačiau ypač pažeidžiami yra vaikai ir paaugliai, nes tarp jų B tipo gripas dažnai plinta greičiau dėl artimo kontakto mokyklose ir darželiuose.

Pagrindiniai skirtumai tarp A ir B gripo

Nors tiek A, tiek B tipo gripas sukelia panašius simptomus ir plinta tais pačiais būdais, jų biologinė prigimtis, plitimo mastas, mutacijų pobūdis ir poveikis žmonių sveikatai iš esmės skiriasi. Šių skirtumų supratimas padeda gydytojams tiksliau nustatyti infekcijos tipą, o žmonėms – geriau suvokti, kodėl kiekvienais metais rekomenduojama skiepytis nuo abiejų tipų virusų.

1. Virusų kilmė ir šeimininkai

A tipo gripas cirkuliuoja tiek tarp žmonių, tiek tarp įvairių gyvūnų rūšių – paukščių, kiaulių, arklių, šunų, net ruonių. Dėl šio plataus šeimininkų spektro virusas gali keistis genais tarp rūšių, kas lemia naujų potipių atsiradimą.
B tipo gripas infekuoja tik žmones, todėl jo genetinė įvairovė ribota. Jis negali „maišytis“ su gyvūnų virusais, o tai ženkliai sumažina pandemijų riziką.

2. Mutacijos ir pandemijų pavojus

A tipo virusas mutuoja itin greitai. Dėl to jis sukelia didelius sezoninius protrūkius ir kartais pandemijas, kai atsiranda naujas, žmogaus imunitetui nepažįstamas potipis.
B tipo virusas mutuoja lėčiau, o jo pokyčiai dažniausiai susiję su vienos iš dviejų linijų (B/Victoria arba B/Yamagata) dominavimu. Pandemijų jis nesukelia.

3. Simptomų intensyvumas

Abu gripo tipai sukelia panašius simptomus – aukštą temperatūrą, kosulį, gerklės skausmą, raumenų skausmus ir bendrą silpnumą. Tačiau A tipo gripo simptomai paprastai būna intensyvesni ir pasireiškia staigiau. B tipo gripas dažniau sukelia vidutinio sunkumo simptomus, o liga trunka trumpiau.

4. Plitimo mastas

A tipo gripo protrūkiai dažnai būna pasauliniai arba apima kelias šalis tuo pačiu metu. B tipo gripas paprastai sukelia vietinius ar regioninius protrūkius, dažniau vaikų ir paauglių populiacijose.

5. Rizikos grupės

A tipo gripas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. B tipo gripas labiau paveikia vaikus ir paauglius, tačiau abiem atvejais komplikacijų gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje.

6. Gydymas ir komplikacijos

Abu gripo tipai gydomi panašiai – antivirusiniais vaistais (pvz., oseltamiviru), poilsiu ir skysčių vartojimu. Tačiau A tipo gripas dažniau sukelia plaučių uždegimą, miokarditą ir ūminį kvėpavimo distreso sindromą, o B tipo gripas – sinusitą ar vidurinės ausies uždegimą.

Kaip gydomas A ir B gripas?

Gripo gydymas priklauso nuo ligos tipo, eigos sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Nors A ir B tipo gripo gydymo principai yra labai panašūs, svarbiausia yra ankstyvas ligos atpažinimas ir tinkamas gydymo pradėjimas. Gydytojai pabrėžia, kad gripas nėra paprastas peršalimas – tai rimta virusinė infekcija, galinti sukelti komplikacijų, ypač rizikos grupėms.

Antivirusinis gydymas

Pagrindinė gydymo kryptis yra antivirusiniai vaistai, kurie padeda sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti komplikacijų riziką. Šie vaistai veikia slopindami viruso dauginimąsi organizme. Dažniausiai naudojami preparatai: oseltamiviras (Tamiflu), zanamiviras (Relenza), peramiviras (Rapivab) ir baloksaviras (Xofluza).

Poilsis ir skysčių vartojimas

Kadangi gripas labai išsekina organizmą, poilsis yra būtinas. Organizmui reikia energijos kovai su virusu, todėl rekomenduojama likti namuose, vengti fizinio krūvio ir užtikrinti pakankamą miegą. Skysčių vartojimas taip pat itin svarbus – karščiavimas ir prakaitavimas skatina dehidrataciją, o vanduo padeda išlaikyti normalų organizmo balansą.

Gydymo skirtumai tarp A ir B gripo

Kadangi abu virusų tipai priklauso tai pačiai šeimai, gydymo principai praktiškai sutampa. Skiriasi tik ligos sunkumo valdymas – A tipo atvejais dažniau skiriami antivirusiniai vaistai dėl didesnės komplikacijų rizikos. B tipo gripo atvejais gydymas neretai apsiriboja simptominiu gydymu, jei ligos eiga lengva.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

A ir B gripo palyginimas