Kaip atrodo stomatitas?
Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis skausmingomis opomis, pūslelėmis, paraudimu ar gleivinės sudirgimu. Tai nėra viena konkreti liga: stomatitas yra bendrinis terminas, apibūdinantis įvairių priežasčių sukeltus burnos gleivinės pažeidimus. Uždegimas gali atsirasti bet kurioje burnos vietoje – ant dantenų, liežuvio, lūpų vidinio paviršiaus, gomurio ar skruostų.
Medicininiu požiūriu stomatitas laikomas gleivinės barjero pažeidimu, kai dėl infekcijos, imuninės reakcijos, traumos ar kitų veiksnių pažeidžiamos paviršinės burnos gleivinės ląstelės. Tai sukelia uždegiminį atsaką, dėl kurio atsiranda skausmas, patinimas ir opos.
Kaip atrodo stomatitas? Bendri požymiai
Stomatito išvaizda gali skirtis priklausomai nuo jo tipo, tačiau daugeliu atvejų burnoje atsiranda aiškiai pastebimų gleivinės pakitimų. Dažniausiai jie būna skausmingi, jautrūs liesti ir trukdo valgyti, gerti ar kalbėti. Žemiau pateikiami bendrieji požymiai, pagal kuriuos galima pradėti įtarti stomatitą.
Stomatito pradžioje dažniausiai matomas gleivinės paraudimas ir sudirgimas. Pažeista vieta atrodo tarsi plonesnė, jautresnė, gali atsirasti deginimo pojūtis. Tai ankstyva fazė, po kurios dažnai formuojasi opos ar pūslelės. Opos būna baltos, gelsvos arba pilkšvos spalvos, dažnai apvestos ryškiu raudonu uždegimo kraštu. Šis ryškus paraudimas susidaro dėl aktyvaus imuninės sistemos atsako ir padidėjusio kraujo pritekėjimo į pažeistą vietą.
Kai kurioms stomatito formoms būdinga gleivinės edema, todėl pažeistos vietos gali būti patinusios, glotnesnės, kartais blizgančios. Kai kurių tipų stomatitas, pavyzdžiui, herpinis, iš pradžių atsiranda kaip smulkios skaidrios pūslelės, kurios greitai pratrūksta ir virsta skausmingomis opelėmis. Grybelinės kilmės stomatitas gali atrodyti kitaip – ant gleivinės susidaro balkšvi ar gelsvi apnašai, primenantys varškę, ir bandant juos nuvalyti gali atsiverti paraudusi, kartais kraujuojanti gleivinė.
Daugeliui pacientų stomatitas sukelia aiškiai juntamą skausmą ar deginimo jausmą. Skausmas dažniausiai sustiprėja valgant, ypač aštrų, rūgštų ar karštą maistą, taip pat kalbant ar net liečiant pažeistą vietą liežuviu. Kai kuriais atvejais žmogus gali jausti bendrą burnos sausumą arba, priešingai, padidėjusį seilėtekį.
Tarptautiniu mastu pripažintas burnos medicinos specialistas dr. Stephen J. Challacombe (King’s College London) pažymi: „Stomatito vizualiniai požymiai yra gana būdingi – opos su raudonu apvadu, paraudusi ir skausminga gleivinė yra dažniausias pasikartojantis vaizdas. Tačiau labai svarbu atskirti įprastus pažeidimus nuo tų, kurie gali signalizuoti apie sistemines sveikatos problemas.“

Pagrindinės stomatito formos ir jų išvaizda
Stomatitas nėra vienalytė būklė – jis turi kelias aiškiai atpažįstamas formas, kurių kiekviena pasižymi specifine išvaizda ir simptomais. Teisingai įvertinti, kaip atrodo pažeidimai, yra itin svarbu, nes tai padeda nustatyti galimą priežastį, parinkti tinkamą gydymą ir įvertinti, ar reikalinga gydytojo apžiūra.
Aftinis stomatitas (aftos)
Aftinis stomatitas – dažniausia stomatito forma. Jam būdingos pavienės arba kelios skausmingos opos burnos gleivinėje. Aftos gali būti keliais pavidalais: mažos, didelės ir herpetiforminės.
Išvaizdos požymiai:
Aftos dažniausiai būna apvalios arba ovalios formos, padengtos balkšvu, gelsvu ar pilkšvu apnašu. Jų centras dažnai atrodo lyg švelniai įdubęs, o kraštas ryškiai raudonas dėl aplinkinių audinių uždegimo. Dydis gali svyruoti nuo kelių milimetrų iki daugiau nei centimetro, o didesnės aftos gyja gerokai lėčiau. Herpetiforminės aftos primena smulkias grupines opeles, nors nėra susijusios su herpes virusu.
Aftos dažniausiai atsiranda skruostų vidinėje pusėje, po liežuviu, ant dantenų krašto ar liežuvio šonuose. Jos gali būti ypač skausmingos, net jei vizualiai mažos.
Harvardo medicinos mokyklos klinikinis gydytojas dr. Jonathan A. Ship pažymi: „Aftinis stomatitas yra vienas dažniausių burnos gleivinės pažeidimų, kurių tikroji priežastis iki galo nėra aiški. Aftų išvaizda – tai klasikinis baltos opos centras su raudonu uždegimo žiedu, kurį lengvai atpažįsta net ir ne specialistas.“
Herpinis stomatitas
Herpinis stomatitas atsiranda dėl herpes simplex viruso (HSV-1) infekcijos. Tai ypač dažna vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems, ypač pirmojo užsikrėtimo metu.
Išvaizdos požymiai:
Pradžioje ant burnos gleivinės atsiranda mažos, skaidrios pūslelės. Jos dažniausiai būna susitelkusios grupėmis, o jų paviršius labai plonas. Pūslelės greitai pratrūksta ir virsta paviršinėmis, labai skausmingomis opelėmis. Aplinkinė gleivinė paprastai būna ryškiai paraudusi ir jautri. Dažnai kartu atsiranda lūpų išsausėjimas, įtrūkimai, padidėję limfmazgiai, gali pakilti temperatūra.
Herpinis stomatitas gali būti labiau išplitęs nei aftinis – apimti gomurį, dantenas, liežuvį ir lūpų vidų vienu metu.
Grybelinis stomatitas (kandidozė)
Grybelinis stomatitas paprastai atsiranda dėl Candida albicans – grybelio, įprastai gyvenančio burnoje, tačiau per dideliais kiekiais sukeliančio infekciją.
Išvaizdos požymiai:
Grybeliniam stomatitui būdingi balkšvi, varškę primenantys apnašai, padengiantys liežuvį, dantenas, gomurį ar burnos kampučius. Bandant apnašas nuvalyti, gali matytis raudona, kartais lengvai kraujuojanti gleivinė. Kai kuriais atvejais aplinkinė oda ar gleivinė atrodo sausa, įtrūkusi, ypač burnos kampučiuose.
Apnašų spalva ir tekstūra yra pagrindinis išvaizdos požymis, leidžiantis grybelinį stomatitą lengvai atskirti nuo kitų formų.
Bakterinis stomatitas
Bakterinio stomatito išvaizda priklauso nuo sukėlėjo, tačiau dažniausiai būdinga intensyvi uždegimo reakcija.
Išvaizdos požymiai:
Bakterinis stomatitas gali pasireikšti intensyviai paraudusia, paburkusia gleivine, gelsvomis apnašomis ar pūliavimu. Kai kuriais atvejais gali atsirasti nemalonus kvapas iš burnos. Opos gali būti padrikos, nereguliarios formos ir lengvai kraujuoti. Dažnai pažeidimai būna skausmingi ir progresuoja greitai.
Ši forma dažniau pasitaiko žmonėms su nusilpusiu imunitetu arba po mechaninių pažeidimų, kai į žaizdelę patenka patogeninės bakterijos.
Lėtinis stomatitas
Lėtinis stomatitas išsivysto tada, kai burnos gleivinė nuolat dirginama, dažnai dėl autoimuninių ligų, alerginių reakcijų ar ilgalaikio mechaninio kontakto.
Išvaizdos požymiai:
Lėtiniam stomatitui būdingas nuolatinis paraudimas, gleivinės plonėjimas, jautrumas, kartais – pleiskanojimas ar balkšvos dėmės. Pažeidimai gali būti ne tokie ryškūs kaip aftinės opos, tačiau būklė išlieka ilgą laiką ir kartojasi.
Dažnai lėtinis stomatitas nėra labai skausmingas, bet sukelia nuolatinį diskomfortą ir gleivinės jautrumą, ypač valgant aštrų ar rūgštų maistą.
Stomatito simptomai: kaip atpažinti?
Stomatito simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo konkretaus tipo bei uždegimo intensyvumo. Vis dėlto dauguma žmonių pirmiausia pajunta skausmą burnoje, o tik vėliau pastebi vizualius gleivinės pokyčius. Suprasti simptomus svarbu ne tik tam, kad būtų galima atpažinti problemą, bet ir tam, kad įvertintumėte, ar reikia kreiptis į gydytoją.
Burnos sveikatos ekspertas dr. Joel Epstein (City of Hope National Medical Center) teigia: „Stomatito simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, trukdančio žmogui gerti, valgyti ar net kalbėti. Todėl svarbu stebėti ne tik pačias opas ar pūsleles, bet ir bendrus organizmo požymius.“
Skausmas ar deginimo pojūtis burnoje
Tai – vienas pirmųjų ir labiausiai varginančių simptomų. Skausmas gali būti nestiprus ar labai intensyvus, kartais net pulsuojantis. Jis sustiprėja liečiant pažeistą vietą ar valgant aštrų, karštą arba rūgštų maistą. Kai kuriems žmonėms net vandens gėrimas gali sukelti diskomfortą.
Opos ar pūslelės
Priklausomai nuo stomatito tipo, burnoje gali atsirasti balkšvų, gelsvų ar pilkšvų opų. Jos gali būti pavienės ar gausios, apvalios ar nereguliarios formos. Herpinio stomatito atveju prieš opas dažniausiai susiformuoja mažos, skaidrios pūslelės, kurios greitai pratrūksta. Grybelinio stomatito atveju opos gali nebūti, tačiau atsiranda balkšvos apnašos.
Gleivinės paraudimas ir patinimas
Paraudimas dažnai lokalizuotas aplink opą, tačiau gali apimti ir didesnį gleivinės plotą. Pažeista vieta gali būti patinusi, jautri, kartais atrodyti blizgi ar sudirgusi.
Padidėjęs seilėtekis
Kai kuriems pacientams seilių gamyba padidėja, nes organizmas taip bando apsaugoti sudirgusią vietą. Tai ypač būdinga esant daugybinėms opoms.
Burnos džiūvimas
Grybelinės kilmės stomatito metu neretai pasireiškia burnos sausumas. Seilių kiekio sumažėjimas pablogina gleivinės būklę ir apsunkina gijimą.
Nemalonus kvapas iš burnos
Infekcinės kilmės stomatitas gali sukelti halitozę – specifinį nemalonų burnos kvapą. Tai dažniau pasitaiko bakterinio stomatito atveju.
Karščiavimas
Temperatūra dažniausiai pakyla vaikams, sergantiems herpiniu stomatitu. Suaugusiesiems karščiavimas gali reikšti, kad organizmas kovoja su stipria infekcija.
Bendras silpnumas ar negalavimas
Pažeidimai burnoje gali trukdyti valgyti ir gerti, o tai lemia energijos trūkumą, galvos skausmą, silpnumą. Mažesniems vaikams tai gali pasireikšti ir vangumu ar irzlumu.
Padidėję limfmazgiai
Herpinio ir bakterinio stomatito atvejais kaklo ar žandikaulio limfmazgiai gali padidėti ir tapti jautrūs.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad stomatito simptomai gali pasireikšti įvairiai. Kai kuriems žmonėms atsiranda vos viena maža, bet labai skausminga opa, o kitiems – daugybiniai pažeidimai, sukeliantys žymiai ryškesnį bendrą diskomfortą.

Kaip atrodo sunkesnės stomatito formos?
Dauguma stomatito atvejų yra lengvi ir praeina savaime, tačiau kartais liga gali progresuoti ir išsivystyti į sudėtingesnes, labiau varginančias formas. Tokie pažeidimai dažnai sukelia didesnį skausmą, platesnius gleivinės pakitimus, o kai kuriais atvejais – ir bendrą organizmo reakciją. Suprasti, kaip atrodo sunkesnės stomatito formos, yra svarbu tam, kad žmogus laiku kreiptųsi į gydytoją ir išvengtų komplikacijų.
Didelės, gilios ar išplitusios opos
Sunkesnio stomatito atveju opos tampa didesnės, gilesnės ir skausmingesnės. Jos gali užimti didelę burnos dalį, atsirasti grupėmis arba susilieti į vieną didelį pažeidimo židinį. Tokios opos dažnai trunka ilgiau nei dvi savaites ir labai trukdo valgyti ar kalbėti. Didelės opos gali rodyti:
- sunkų aftinį stomatitą
- imuninės sistemos sutrikimus
- vitaminų trūkumą
- virškinamojo trakto ligas (pvz., Krono liga, celiakija)
Gleivinės kraujavimas
Kai kuriomis sudėtingomis formomis gleivinė tampa tokia jautri, kad pradeda kraujuoti net nuo švelnaus prisilietimo. Kraujavimas ypač dažnas esant:
- grybelinei infekcijai, kai po apnašomis gleivinė labai sudirgusi
- bakterinėms infekcijoms
- lėtiniam uždegimui
Audinių nekrozė
Nekrozė (audinių žūtis) yra retas, bet itin pavojingas požymis. Pažeista vieta gali atrodyti tamsiai pilka, juoda ar gelsva, skleidžianti nemalonų kvapą. Tai gali būti rimtos infekcijos arba kraujotakos sutrikimų pasekmė. Esant nekrozei, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pūlingos išskyros
Jei prie stomatito prisideda bakterinė infekcija, gali pasirodyti pūlingų išskyrų. Pažeista vieta gali turėti gelsvą, žalsvą arba tirštą sekretą, taip pat nemalonų kvapą.
DUK (dažniausiai užduodami klausimai)
Taip. Kai kurios formos gali pasireikšti tik gleivinės paraudimu, jautrumu ar deginimu. Tai būdinga pradinėms stadijoms arba lėtiniam stomatitui, kuris ne visada suformuoja opas.
Lengvos aftos paprastai gyja per 7–14 dienų.
Herpinis stomatitas gali užtrukti 1–2 savaites.
Grybelinis stomatitas gali trukti ilgiau, jei negydomas, tačiau su tinkamu gydymu praeina per kelias dienas.
Jei pažeidimai trunka ilgiau nei 2 savaites, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Sodos (natrio bikarbonato) tirpalas gali švelniai sumažinti burnos rūgštingumą ir palengvinti simptomus, tačiau tai nėra pagrindinis gydymo metodas. Jis gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė, bet ne vietoj medicininių preparatų, jei jie reikalingi.
Taip. Moksliniai tyrimai įrodo, kad stresas yra vienas dažniausių aftinio stomatito paūmėjimo veiksnių. Stresas silpnina imuninę sistemą ir didina gleivinės pažeidžiamumą.
Kai kurios formos, ypač aftinis stomatitas, gali kartotis. Pasikartojimą skatina stresas, vitaminų trūkumas, prastas miegas, gleivinės trauma ar susilpnėjęs imunitetas. Prevencija gali reikšmingai sumažinti recidyvų skaičių.
Skirtingų stomatito tipų išvaizdos palyginimas
| Stomatito tipas | Kaip atrodo | Kur dažniausiai atsiranda | Kiti būdingi požymiai |
| Aftinis stomatitas (aftos) | Apvalios ar ovalios opos, baltu arba gelsvu centru, ryškiai raudonu kraštu | Skruostų vidinė pusė, liežuvio šonai, dantenų kraštas, po liežuviu | Labai skausmingos, gyja per 7–14 dienų, ne užkrečiamos |
| Herpinis stomatitas | Smulkios skaidrios pūslelės, kurios greitai pratrūksta ir virsta opelėmis | Lūpų vidinė pusė, gomurys, dantenos, liežuvis | Gali sukelti karščiavimą, limfmazgių padidėjimą, yra užkrečiamas |
| Grybelinis stomatitas (kandidozė) | Baltos ar gelsvos, varškę primenančios apnašos | Liežuvis, gomurys, dantenos, burnos kampučiai | Nuvalius apnašas matoma paraudusi gleivinė, dažnai jaučiamas burnos sausumas |
| Bakterinis stomatitas | Intensyvus paraudimas, pūlingos išskyros, gelsvos apnašos | Dantenos, skruostai, liežuvis | Nemalonus burnos kvapas, greita simptomų progresija |
| Lėtinis stomatitas | Nuolatinis paraudimas, gleivinės plonėjimas, jautrumas | Bet kuri burnos vieta | Ilgai trunkantis diskomfortas, kartojasi, gali būti susijęs su autoimuninėmis ligomis |


