Kaip atpažinti atopinį dermatitą?

Atopinis dermatitas yra viena dažniausių lėtinių uždegiminių odos ligų, tačiau jo atpažinimas neretai kelia sunkumų tiek tėvams, tiek suaugusiesiems, kurie pirmą kartą susiduria su jos simptomais. Ši būklė gali prasidėti labai anksti – net kūdikystėje – ir pasireikšti įvairaus intensyvumo niežėjimu, bėrimais bei odos sausumu. Nors pati liga nėra pavojinga gyvybei, pavėluotas ar neteisingas jos atpažinimas gali sukelti komplikacijų, įskaitant infekcijas, stiprų miego sutrikimą, lėtinį uždegimą ir ryškų gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Tikslios diagnostikos svarbą nuolat pabrėžia ir dermatologai visame pasaulyje. Prof. Eric L. Simpson (Oregon Health & Science University), vienas žinomiausių atopinio dermatito tyrėjų, teigia: „Atopinis dermatitas nėra tik odos sausumas. Tai sudėtinga uždegiminė liga, kurią būtina vertinti kompleksiškai.“ Toks požiūris ypač svarbus todėl, kad daugelis pacientų pirmuosius požymius painioja su alergija, įprastu odos išsausėjimu ar kontaktiniu dermatitu, o tai prailgina kelią iki tinkamo gydymo.

Kas yra atopinis dermatitas?

Atopinis dermatitas yra lėtinė, pasikartojanti uždegiminė odos liga, pasižyminti itin sausa oda, niežėjimu ir odos barjero funkcijos sutrikimu. Tai dažniausia vaikų egzemos forma, tačiau ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Nors liga gali turėti ūmių paūmėjimų ir ramesnių periodų, ji paprastai išlieka ilgalaikė ir reikalauja pastovios priežiūros.

Mediciniškai atopinis dermatitas priskiriamas atopinių ligų grupei, kartu su alerginiu rinitu ir bronchine astma. Daugeliui pacientų šios ligos gali pasireikšti kartu, o tai leidžia manyti, kad odos uždegimą lemia tiek genetinis polinkis, tiek imuninės sistemos hiperaktyvumas.

Atopinis dermatitas iš esmės susijęs su odos apsauginio barjero nepakankamumu. Sergančiųjų oda negeba efektyviai išlaikyti drėgmės ir apsaugoti nuo išorinių dirgiklių. Dėl to odos paviršius tampa pažeidžiamas, lengvai sudirginamas, atsiranda uždegimas ir niežėjimas. Vienas iš dažniausių biologinių šios būklės mechanizmų – filagrino baltymo trūkumas. Šis baltymas atsakingas už odos drėkinimą ir vientisumą, todėl jo nepakankamumas sukelia polinkį į odos išsausėjimą ir mikroįtrūkimus.

Atopinį dermatitą dažnai sunku atpažinti dėl jo panašumo į kitas odos ligas. Bėrimai gali būti įvairūs, priklausomai nuo paciento amžiaus, odos tipo ir ligos stadijos. Būtent dėl šio klinikinio nepastovumo gydytojai pabrėžia, kad vieno simptomo nepakanka diagnozei – būtinas visų požymių visumos įvertinimas.

Kokie pirmieji atopinio dermatito požymiai?

Pirmieji atopinio dermatito požymiai dažnai prasideda nepastebimai. Tai gali būti tik nedidelis odos sausumas ar epizodinis niežėjimas, tačiau laikui bėgant simptomai ryškėja ir įgauna būdingas formas. Ankstyvas jų atpažinimas labai svarbus, nes leidžia greičiau pradėti tinkamą priežiūrą ir sumažinti ligos paūmėjimų intensyvumą.

Ankstyviausias ir svarbiausias ligos požymis yra persistuojantis niežėjimas. Tai simptomas, kurį patiria beveik visi pacientai. Niežėjimas gali būti silpnas dienos metu, tačiau naktį dažnai tampa stiprus, trikdo miegą ir didina odos pažeidimų riziką dėl nuolatinio kasymosi. Dermatologas dr. Peter Lio (Northwestern University Feinberg School of Medicine) pabrėžia: „Niežėjimas yra centrinis atopinio dermatito simptomas. Jei turite niežinčius, sausus odos plotus, kurie nesiliauja gerėti, tai gali būti pirmasis ligos signalas.“

Kitas ankstyvas požymis – išreikštas odos sausumas. Oda tampa šiurkšti, praranda elastingumą, pradeda pleiskanoti. Pirmiausia tai dažniausiai pastebima ant skruostų, rankų ir kojų, tačiau gali apimti bet kurią kūno vietą. Sausumas atsiranda dar net ir nesant matomo bėrimo, todėl neretai klaidingai manoma, kad tai tiesiog jautri ar „žiemą išsausėjanti“ oda.

Odos paraudimas ir lengvas uždegimas taip pat dažnai lydi ankstyvąją stadiją. Šie pažeidimai gali atrodyti tarsi nedidelis, neryškus bėrimas, kurio ribos nėra aiškios. Kartais atsiranda smulkių pūslelių ar nedidelis šlapiavimas, ypač jei žmogus intensyviausiai kasosi.

Kūdikiams pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia ant skruostų ir galvos šonuose. Oda šiose vietose tampa raudona, sausa, gali atsirasti pleiskanų. Vaikams bėrimai daugiau lokalizuojasi odos raukšlėse, pavyzdžiui, už kelių, vidinėje alkūnių pusėje, ant riešų ar kaklo. Suaugusiesiems pirmieji simptomai neretai pasireiškia ant rankų, vokų, kaklo ar viršutinės liemens dalies.

Svarbu paminėti, kad požymiai gali skirtis priklausomai nuo sezono. Šaltuoju metų laiku, kai patalpų oras būna itin sausas, oda praranda dar daugiau drėgmės, todėl simptomai gali pasireikšti intensyviau. Šis sezoniškumas neretai klaidina žmones ir prailgina laiką iki tinkamos diagnozės.

Kaip atrodo atopinio dermatito bėrimai?

Atopinio dermatito bėrimai gali skirtis savo išvaizda priklausomai nuo ligos stadijos, paciento amžiaus ir odos tipo, tačiau visuomet turi kelis būdingus požymius. Norint šią ligą atpažinti savarankiškai, svarbu suprasti, kaip skirtingai gali atrodyti tiek ūminė, tiek lėtinė atopinio dermatito forma.

Ūminėje stadijoje bėrimai dažniausiai yra ryškiai paraudę, jautrūs, neretai atsiranda smulkios pūslelės. Šios pūslelės gali lengvai pratrūkti, iš jų išteka skaidrus skystis, todėl pažeista oda ima šlapiuoti. Šlapiuojantys plotai – vienas iš būdingų atopinės egzemos ženk­lų, ypač pastebimų ūmaus paūmėjimo metu. Tokiu atveju oda tampa jautri, kartais įtrūksta, o tai gali padidinti bakterinės infekcijos riziką.

Lėtinėje (ilgesnį laiką trunkančioje) stadijoje bėrimai atrodo kitaip. Oda tampa sustorėjusi, šiurkšti, tarsi „grublėta“. Tokį odos pasikeitimą dermatologai vadina lichenifikacija – tai reakcija į nuolatinį kasymąsi. Oda taip pat gali patamsėti ar pašviesėti, priklausomai nuo individualios pigmentacijos. Šie spalvos pokyčiai nėra pavojingi, tačiau dažniausiai rodo ilgalaikį uždegimą.

Paraudimas ir pleiskanojimas yra du dažniausi vizualiniai simptomai. Bėrimų ribos paprastai nėra aiškiai apibrėžtos – tai padeda atskirti atopinį dermatitą nuo kitų ligų, pavyzdžiui, žvynelinės, kuri turi aiškias ir ryškiai apribotas plokšteles. Pleiskanos atopinio dermatito atveju būna smulkios, neretai kartu su mikroįtrūkimais, kurie gali sukelti deginimo ar perštėjimo pojūtį.

Vienas iš diagnostinių požymių – niežėjimo ir bėrimų ryšys. Pacientai dažnai teigia, kad bėrimai atsiranda ar paūmėja būtent po intensyvaus kasymosi. Dermatologas prof. Thomas Bieber (University of Bonn), vienas žymiausių atopinio dermatito tyrėjų, yra sakęs: „Atopinio dermatito odos pažeidimai dažniausiai atsiranda ten, kur pacientas kasosi. Niežėjimas yra variklis, kuris palaiko uždegimą ir sunkina ligos eigą.“

Kartais bėrimai gali būti klaidinantys ir panašūs į alerginę reakciją, kontaktinį dermatitą ar grybelinę infekciją. Pavyzdžiui, ant vokų atsirandantis paraudimas gali būti painiojamas su kosmetikos alergija, o ant rankų – su dirginančiu kontaktiniu dermatitu (cheminių medžiagų poveikiu). Tačiau atopinio dermatito atveju paprastai būna lėtinė eiga ir pasikartojantys simptomų epizodai.

Atopinio dermatito simptomai pagal amžiaus grupes

Atopinis dermatitas pasireiškia skirtingai priklausomai nuo amžiaus. Tai yra viena priežasčių, kodėl ši liga neretai painiojama su kitais odos sutrikimais. Kūdikių, vaikų ir suaugusiųjų odos struktūra bei imuninės sistemos aktyvumas skiriasi, todėl ir ligos išraiška nėra vienoda. Šių skirtumų supratimas padeda tiksliau atpažinti atopinį dermatitą kiekviename gyvenimo etape.

Kūdikių atopinis dermatitas

Kūdikiams ši liga dažniausiai pasireiškia nuo 2–3 mėnesių amžiaus. Tipinės vietos – skruostai, kakta, galvos oda, ausų sritis, kartais liemuo. Oda tampa ryškiai paraudusi, šiurkšti, neretai šlapiuoja, o paviršiuje susidaro smulkios pūslelės. Kūdikių atopinei egzemai būdinga tai, kad bėrimai paprastai nėra lokalizuoti odos raukšlėse, kaip būna vyresniems vaikams.

Kūdikiams ypač svarbus simptomas yra intensyvus neramumas ir miego sutrikimai. Jie negali pasakyti, jog niežti, tačiau nuolat trinasi, krapšto veidą, tampa dirglūs. Neretai tėvai pirmiausia įtaria alergiją maistui, tačiau bėrimo lokalizacija ir lėtinė eiga dažniausiai rodo būtent atopinį dermatitą.

Vaikų atopinis dermatitas

Vyresniems vaikams bėrimai migruoja į odos raukšles. Dažniausios vietos – vidinė alkūnių pusė, užpakalinė kelių pusė, riešai, čiurnos, kaklas. Oda tampa labai sausa, pleiskanojanti, dažnai suskeldėja. Niežėjimas šio amžiaus grupėje paprastai yra intensyvus, ypač vakare ir naktį.

Vaikų atopinis dermatitas dažnai įsisenėja, todėl atsiranda odos sustorėjimas (lichenifikacija). Tai reiškia, kad dėl nuolatinio kasymosi oda tampa grublėta, tamsesnė ir storesnė. Kartais matomi ir tipiški „įbrėžimų keliai“. Dėl nuolatinio kasymosi gali atsirasti infekcijos požymių.

Suaugusiųjų atopinis dermatitas

Suaugusiesiems liga įgauna kitokį pobūdį. Nors daugelis žmonių vaikystėje „išauga“ atopinį dermatitą, daliai jis grįžta arba pasireiškia pirmą kartą tik suaugus. Dažniausiai pažeidžiamos vietos – rankos, kaklas, veidas (ypač akių vokai), viršutinė liemens dalis. Rankų atopinis dermatitas yra itin dažna forma, nes suaugusieji dažniau susiduria su dirgikliais: muilais, chemikalais, temperatūros svyravimais.

Kodėl skirtumai tokie ryškūs?

Skirtingame amžiuje keičiasi odos barjero ypatybės, prakaitavimas, hormonų veikla ir imuninės sistemos aktyvumas. Visa tai tiesiogiai lemia, kur bėrimai atsiranda ir kaip jie atrodo. Todėl atpažįstant atopinį dermatitą būtina vertinti paciento amžių – tai padeda geriau suprasti simptomų logiką.

Dažniausios klaidos bandant atpažinti atopinį dermatitą

Atopinio dermatito simptomai dažnai atrodo panašūs į kitų odos sutrikimų požymius, todėl žmonės neretai daro klaidų mėgindami patys nustatyti diagnozę. Šios klaidos gali lemti netinkamą odos priežiūrą, uždelstą gydymą ir net paūmėjusią būklę. Suprasti, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai, yra svarbu siekiant išvengti komplikacijų ir tiksliai atpažinti ligą.

Atopinį dermatitą palaiko paprastu odos išsausėjimu

Daugelis mano, kad šiurkšti, pleiskanojanti oda yra tik sezoniškas reiškinys ar nepakankamo drėkinimo pasekmė. Tačiau tikrasis skirtumas yra tas, kad atopinis dermatitas pasižymi ne tik sausumu, bet ir lėtiniu uždegimu bei neišnykstančiu niežėjimu. Jei oda išlieka itin sausa, paraudusi ir niežti nepaisant drėkinimo, tai jau gali būti pirmasis atopinio dermatito signalas.

Simptomai tapatinami su alergija vien dėl sutapimo su tam tikru maistu

Kai kurie žmonės pastebėję, kad po tam tikrų maisto produktų vartojimo oda parausta ar ima niežėti, mano, jog tai būtinai alergija. Tačiau atopinis dermatitas ne visada susijęs su maistu, o simptomų paūmėjimas gali būti atsitiktinis. Gydytojai pabrėžia, kad savarankiškas maisto produktų atsisakymas be tikslaus įvertinimo gali būti žalingas, ypač vaikams, nes gali atsirasti mitybos trūkumų. Tiksliai diagnozuoti alergiją gali tik gydytojas ar alergologas atlikęs atitinkamus tyrimus.

Per dažnas kosmetikos ir kremų keitimas

Siekiant palengvinti simptomus, kai kurie žmonės nuolat keičia kremus, tepalus ar kitas odos priemones. Toks elgesys gali dar labiau sudirginti odą, nes kiekviename naujame produkte gali būti skirtingų sudedamųjų medžiagų. Atopinis dermatitas nėra būklė, kuri reaguoja akimirksniu – norint įvertinti priemonės veiksmingumą, reikia laiko. Gydytojai dažnai pastebi, kad per dažnas kosmetikos keitimas labiau kenkia nei padeda.

Neteisingai vertinamas niežėjimas

Niežėjimas yra pagrindinis atopinio dermatito simptomas, tačiau dalis žmonių jį ignoruoja arba mano, kad tai tik odos sausumo pasekmė. Intensyvus, naktį stiprėjantis niežėjimas yra vienas svarbiausių diagnostinių požymių, kurio nereikėtų nuvertinti. Niežėjimas, kuris kartojasi ir nesumažėja taikant paprastą drėkinimą, yra aiškus signalas kreiptis į gydytoją.

Tikėjimas, kad „tai praeis savaime“

Kai kurie pacientai laukia savaiminio pagerėjimo, ypač jei simptomai pasireiškia pirmą kartą. Nors kai kuriais atvejais bėrimai gali sumažėti savaime, dažnai jie pasikartoja, o negydomas uždegimas gali pereiti į lėtinę formą. Tai taip pat padidina infekcijos riziką ir gali palikti ilgalaikius odos pakitimus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Atopinio dermatito palyginimas su kitomis dažnai painiojamomis odos ligomis