Aneurizma: simptomai, požymiai, gydymas

Aneurizma yra lokalus arterijos sienelės išsiplėtimas, susiformuojantis dėl natūralios kraujagyslės sienelės struktūros susilpnėjimo. Kai arterijos sienelė praranda savo elastingumą ir tvirtumą, kraujas pradeda daryti didesnį spaudimą tam tikroje vietoje, todėl susidaro išsipūtimas, kuris ilgainiui gali didėti. Aneurizma gali susiformuoti bet kurioje didesnėje arterijoje, tačiau dažniausiai aptinkama aortoje ir galvos smegenų kraujagyslėse. Šios būklės pavojus slypi ne tik pačiame išsiplėtimo dydyje, bet ir rizikoje, kad aneurizma gali plyšti, sukeldama staigų ir intensyvų vidinį kraujavimą.

Arterijos sienelę sudaro keli sluoksniai, kurie normaliomis sąlygomis yra tvirti ir elastingi. Kai šie sluoksniai dėl genetinių, degeneracinių ar gyvenimo būdo veiksnių susilpnėja, jie tampa mažiau atsparūs vidiniam kraujospūdžiui. Dėl to kraujas tarsi „stumia“ sienelę į išorę, kol susidaro maišelio ar verpstės formos išsiplėtimas. Aneurizmos dydis gali būti labai įvairus – nuo kelių milimetrų iki keliasdešimt milimetrų ar net daugiau. Didėjant aneurizmai, didėja ir jos plyšimo tikimybė.

Neplyšusi aneurizma ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl nemaža dalis žmonių net nežino apie jos egzistavimą. Tokiais atvejais aneurizma dažniausiai aptinkama atsitiktinai, atliekant vaizdinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Vis dėlto kai kurioms aneurizmoms būdinga didesnė plyšimo rizika dėl jų vietos, dydžio ar formos, todėl svarbu laiku įvertinti būklę.

Plyšusi aneurizma yra gyvybei pavojinga būklė, ypač jei kalbame apie galvos smegenų aneurizmas. Plyšimo metu kraujas išsilieja į aplinkinius audinius, sukeldamas staigų spaudimo padidėjimą, kuris gali lemti rimtą smegenų pažeidimą.

Aneurizmos rūšys pagal vietą organizme

Aneurizma gali išsivystyti bet kurioje stambesnėje žmogaus arterijoje, tačiau tam tikros lokalizacijos registruojamos kur kas dažniau nei kitos. Kiekvienoje kūno vietoje aneurizma pasižymi skirtingomis savybėmis, simptomais ir pavojingumo laipsniu, todėl suvokti jų skirtumus yra ypač svarbu. Arterijos anatominė struktūra, spaudimas jose ir aplinkiniai audiniai lemia tai, kad vienos aneurizmos kelia didesnę riziką plyšti, o kitos ilgą laiką gali išlikti stabilios.

Pilvo aortos aneurizma formuojasi aortoje žemiau inkstų arterijų atsišakojimo. Tai viena dažniausių aneurizmų formų suaugusiesiems. Jai būdingas palaipsnis sienelės silpnėjimas, dažniausiai susijęs su ateroskleroze ir rūkymu. Tokia aneurizma ilgai gali nesukelti simptomų, tačiau didėjant dydžiui atsiranda spaudimas aplinkiniams organams, gali pasireikšti pilvo ar nugaros skausmas. Pavojus kyla tada, kai aneurizmos skersmuo viršija tam tikrą ribą, nes plyšimo rizika smarkiai padidėja.

Krūtinės aortos aneurizma lokalizuojasi aortos dalyje, einančioje per krūtinės ląstą. Ši aortos dalis yra tiesiogiai susijusi su širdies veikla, todėl čia susiformavusios aneurizmos gali būti sudėtingesnės ir dažnai susijusios su genetinėmis jungiamojo audinio ligomis, tokiomis kaip Marfano sindromas. Aneurizmos šiame regione gali sukelti spaudimą stemplės, trachėjos ar viršutinių tarpuplaučio struktūrų srityje, todėl žmogus gali jausti rijimo sunkumus ar kvėpavimo pasunkėjimą.

Periferių arterijų aneurizmos yra retesnės ir dažniausiai pasitaiko šlaunies, pakinklio ar miego arterijose. Jos gali sukelti neurologinius simptomus, galūnių skausmą, tirpimą ar šlubavimą dėl sutrikusio kraujotakos srauto. Nors ši forma rečiau plyšta nei aortos ar smegenų aneurizmos, jos gali sukelti kraujo krešulių formavimąsi ir audinių išemiją.

Galvos smegenų aneurizma yra viena pavojingiausių, nes jos plyšimas dažnai sukelia kraujavimą į smegenis. Ši aneurizma susiformuoja smegenų arterijose, dažniausiai jų šakose. Dėl sudėtingos smegenų kraujagyslių anatomijos ir nuolatinio aukšto kraujotakos slėgio, šios aneurizmos pasižymi didesniu plyšimo potencialu. Pasak britų neurochirurgo prof. Peter Kan, „smegenų aneurizma nėra vien tik lokalus kraujagyslės defektas – tai visos smegenų kraujotakos sistemos pažeidžiamumo išraiška“. Ši įžvalga pabrėžia, kodėl ši aneurizmos rūšis reikalauja išskirtinio dėmesio ir nuolatinės stebėsenos.

Kodėl atsiranda aneurizma: rizikos veiksniai

Aneurizmos išsivystymas yra kompleksinis procesas, kuriam įtaką daro tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Nevienodas kraujagyslių sienelių atsparumas, ilgalaikiai žalingi įpročiai ir tam tikros ligos sukuria sąlygas, dėl kurių arterijos sienelė palaipsniui silpnėja. Būtent šis silpnėjimas lemia, kad esant nuolatiniam kraujo spaudimui tam tikroje kraujagyslės vietoje gali pradėti formuotis aneurizminis išsipūtimas. Svarbu suprasti, kad dažniausiai aneurizma nėra „atsitiktinis“ organizmo pokytis – ją lemia konkrečios priežastys.

Vienas reikšmingiausių veiksnių yra ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis. Kai arterijos nuolat patiria didesnį nei įprasta spaudimą, jų sienelės greičiau dėvisi ir praranda elastingumą. Tai sukuria palankią terpę aneurizmos formavimuisi, ypač smegenų ir aortos kraujagyslėse. Rūkymas taip pat yra vienas stipriausių rizikos veiksnių, nes nikotinas ir kitos tabako dūmuose esančios medžiagos tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį. Šis pažeidimas spartina sienelės susilpnėjimą ir didina aneurizmos augimo bei plyšimo tikimybę. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad rūkantieji turi kelis kartus didesnę riziką susiformuoti smegenų aneurizmai nei nerūkantys.

Didelę įtaką aneurizmos atsiradimui turi genetika. Jei artimam šeimos nariui buvo diagnozuota smegenų ar aortos aneurizma, rizika padidėja ir kitoms šeimos kartoms. Paveldimumo vaidmuo ypač ryškus esant jungiamojo audinio ligoms, tokioms kaip Marfano sindromas ar Ehlers–Danlos sindromas. Šios būklės lemia silpnesnį kraujagyslių audinį, todėl aneurizmos formuojasi lengviau ir dažniau. Genetinė predispozicija yra vienas svarbiausių kriterijų, kai gydytojai rekomenduoja profilaktinius tyrimus net ir neturint jokių simptomų.

Amžius ir lytis taip pat veikia aneurizmos susiformavimo tikimybę. Didesnė rizika pastebima vyresniems nei 40 metų žmonėms ir moterims, ypač po menopauzės, kai hormoniniai pokyčiai daro įtaką kraujagyslių elastingumui. Aterosklerozė – arterijų standėjimas dėl cholesterolio apnašų – dar labiau silpnina kraujagyslių sieneles, todėl prisideda prie aneurizmos atsiradimo, ypač aortoje. Traumos, infekcijos ar uždegiminiai procesai taip pat gali pažeisti arterijos sienelę ir sudaryti sąlygas aneurizmos formavimuisi.

Aneurizmos simptomai ir požymiai

Aneurizmos simptomai labai priklauso nuo jos dydžio, vietos ir to, ar ji yra plyšusi, ar ne. Ši kraujagyslių patologija dažnai vadinama „tyliąja“ būkle, nes dauguma neplyšusių aneurizmų nesukelia jokių aiškių požymių. Būtent dėl šios priežasties didelė dalis žmonių apie aneurizmos egzistavimą sužino tik atlikus galvos vaizdinius tyrimus dėl visiškai kitų priežasčių. Tačiau kai aneurizma didėja arba spaudžia netoliese esančias struktūras, tam tikri simptomai gali atsirasti ir progresuoti.

Neplyšusi galvos smegenų aneurizma dažniausiai nesukelia skausmo, nes smegenų audinyje nėra skausmą juntančių receptorių. Vis dėlto, kai išsiplėtimas yra didelis arba lokalizuotas netoli jautrių nervinių struktūrų, gali atsirasti neryškus matymas, dvejinimasis, akies vokų nusileidimas ar skausmas už akies. Tokie simptomai pasireiškia tuomet, kai aneurizma spaudžia akies judesius valdančius nervus. Jei aneurizma veikia smegenų sritis, atsakingas už kalbą, motoriką ar atmintį, gali atsirasti tirpimas vienoje kūno pusėje, sutrikusi kalba arba epizodiniai atminties pokyčiai. Šie simptomai paprastai nepraeina savaime, o progresuoja, kol aneurizma yra neišspręsta.

Kai aneurizma pradeda augti, spaudimas aplinkiniams audiniams taip pat gali sukelti galvos skausmus. Nors ne kiekvienas galvos skausmas rodo aneurizmą, naujai atsiradę ar netipiniai skausmai turėtų būti vertinami rimčiau, ypač jei kartu pasireiškia neurologiniai simptomai. Kartais neplyšusios aneurizmos sukelia traukulius, jei išsiplėtimas dirgina tam tikras smegenų sritis. Vis dėlto, didžioji dalis neplyšusių aneurizmų lieka visiškai besimptomės.

Plyšusios smegenų aneurizmos simptomai yra visiškai kitokie ir paprastai labai staigūs. Tipinis plyšimo požymis – staigus, intensyvus, iki tol niekada nepatirtas galvos skausmas, kurį pacientai dažnai apibūdina kaip „stipriausią gyvenime“. Šis skausmas atsiranda dėl staigaus kraujo išsiliejimo į smegenų dangalus ir greito spaudimo padidėjimo. Kartu gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės praradimas, regos sutrikimai, kaklo sustingimas ar net koma. Dėl didelio intrakranijinio slėgio daliai pacientų gali prasidėti traukuliai. Šie simptomai rodo gyvybei pavojingą būklę, kuriai reikalinga skubi medicininė intervencija.

Svarbu pabrėžti, kad plyšusios aneurizmos požymiai dažniausiai nepalieka laiko svarstyti ar laukti, nes būklė gali greitai blogėti. Kaip pažymi garsus JAV neurochirurgas dr. Andrew J. Ringer, „kai aneurizma plyšta, kiekviena minutė yra kritiška, o greita diagnostika ir intervencija yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys išgyvenimą“. Ši įžvalga pabrėžia, kaip svarbu atpažinti simptomus ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

Aneurizmos gydymo galimybės

Aneurizmos gydymas priklauso nuo daugybės individualių veiksnių: jos dydžio, vietos, formos, plyšimo rizikos, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir net genetinių ypatumų. Gydymo tikslas visuomet yra vienas – sumažinti aneurizmos plyšimo tikimybę ir apsaugoti paciento smegenis ar kitas gyvybiškai svarbias struktūras nuo sunkaus pažeidimo. Šiuolaikinė medicina siūlo kelias veiksmingas gydymo kryptis, kurios gali būti taikomos atskirai arba derinamos tarpusavyje.

Pirmoji galimybė – stebėti aneurizmą reguliariais vaizdiniais tyrimais. Toks metodas taikomas tuomet, kai aneurizma maža, jos plyšimo rizika nedidelė, o chirurginis gydymas galėtų sukelti daugiau žalos nei naudos. Stebėjimo metu pacientui rekomenduojama griežtai kontroliuoti kraujospūdį, atsisakyti rūkymo, mažinti cholesterolio kiekį, vengti streso ir išlaikyti sveiką gyvenimo būdą. Stebėjimo taktika nėra pasyvi – ji paremta nuosekliu būklės vertinimu ir tiksliais sprendimais, kada būtina imtis intervencijos.

Endovaskulinis gydymas yra minimaliai invazinis metodas, kuriuo šiuolaikinėje medicinoje gydoma didžioji dalis smegenų aneurizmų. Viena dažniausių procedūrų – embolizacija spirale. Procedūros metu per kraujagysles kateteriu pasiekiama aneurizma, į kurią įvedamos specialios spiralės. Jos užpildo aneurizmos ertmę, sustabdo kraujo tekėjimą į vidų ir sumažina plyšimo riziką. Kai kurioms aneurizmoms naudojami stentai arba srautą nukreipiantys implantai, kurie padeda suformuoti naują kraujo tekėjimo kelią ir palaipsniui uždaryti aneurizmą iš vidaus. Šie metodai ypač naudingi plataus kaklo ar sudėtingų formų aneurizmoms.

Chirurginis gydymas arba klipsavimas taip pat yra veiksmingas būdas apsaugoti aneurizmą nuo plyšimo. Operacijos metu neurochirurgas kaukolėje sukuria mažą atvartą ir tiesiogiai pasiekia aneurizmą. Ant jos kaklo uždedamas metalinis klipsas, kuris mechaniškai uždaro išsiplėtusią vietą ir neleidžia kraujui patekti į aneurizmos maišelį. Šis metodas taikomas daugiau kaip šimtmetį ir išlieka aukso standartas tais atvejais, kai endovaskulinis gydymas netinka dėl anatominių ypatumų. Klipsavimas dažnai pasirenkamas jauniems pacientams arba tuomet, kai aneurizmos forma yra ypač nepalanki endovaskulinėms intervencijoms.

Aortos aneurizmoms neretai taikomas endovaskulinis endoprotezavimas. Procedūros metu į aneurizmos vietą įvedamas specialus protezas, kuris atstato kraujotakos vientisumą ir apsaugo aneurizmos sienelę nuo spaudimo. Šis metodas yra mažiau invazinis nei atvira operacija ir pasižymi greitesniu atsistatymu. Vis dėlto kai kuriems pacientams, ypač turintiems sudėtingą aortos anatomiją, būtina taikyti klasikines atviras chirurgines operacijas.

Kiekvienas gydymo metodas turi savo privalumų ir rizikų, todėl sprendimas visuomet priimamas individualiai, atsižvelgiant į paciento situaciją. Tai sudėtingas procesas, kuriam dažniausiai reikia neurochirurgo, intervencinio radiologo ir kraujagyslių chirurgo bendradarbiavimo.

Aneurizmos plyšimas: simptomai, pavojai ir pirmoji pagalba

Aneurizmos plyšimas yra viena iš pavojingiausių ūmių medicininių būklių, nes jis sukelia staigų kraujo išsiliejimą į aplinkinius audinius. Plyšus galvos smegenų aneurizmai, kraujas patenka į subarachnoidinę erdvę, kurioje susidaro didelis spaudimas, sutrikdoma kraujo cirkuliacija smegenyse ir gali greitai išsivystyti gyvybei grėsmingos komplikacijos. Ši būklė reikalauja neatidėliotinos pagalbos, nes žmogaus būklė gali pablogėti per kelias minutes.

Pagrindinis plyšusios aneurizmos simptomas yra itin staigus, stiprus galvos skausmas, kurį pacientai dažnai apibūdina kaip „blogiausią gyvenime“. Skausmas atsiranda akimirksniu ir dažnai plinta į pakaušio sritį. Dėl staiga padidėjusio smegenų dangalų dirginimo gali pasireikšti kaklo sustingimas, pykinimas ir vėmimas. Daugelis žmonių patiria regos sutrikimus, neryškų matymą arba dvejinimąsi. Kai kuriems pacientams plyšimas sukelia sąmonės aptemimą arba visišką jos praradimą.

Plyšusi aneurizma dažnai sukelia neurologinius simptomus: vienos kūno pusės paralyžių, kalbos sutrikimus, orientacijos praradimą, traukulius. Šie simptomai atsiranda dėl to, kad smegenys staiga negauna pakankamai deguonies ir jas veikia padidėjęs slėgis. Kuo ilgesnį laiką kraujas spaudžia smegenis, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras negrįžtamas pažeidimas.

Pavojus plyšus tuo nesibaigia. Kraujo išsiliejimas gali sukelti kraujagyslių spazmus, dėl kurių sutrinka smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė. Taip pat gali susikaupti smegenų skysčio perteklius, vadinamas hidrocefalija, kuris dar labiau padidina intrakranijinį slėgį. Be gydymo šios komplikacijos gali būti mirtinos. 

Pirmoji pagalba plyšus aneurizmai yra skubus reagavimas. Jeigu šalia esančiam žmogui pasireiškia staigus, neįprastai stiprus galvos skausmas kartu su sąmonės sutrikimu, traukuliais ar neurologiniais požymiais, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyksta medikai, žmogų reikėtų paguldyti ant šono, kad vėmimo atveju jis neužspringtų, ir stebėti kvėpavimą bei sąmonę. Jokiu būdu negalima duoti skausmo malšinančių vaistų ar bandyti perkelti žmogų be būtinybės, nes kiekvienas papildomas judesys gali didinti kraujavimo riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Aneurizmos gydymo metodų palyginimas