Aneurizma – kas tai?

Aneurizma yra kraujagyslės sienelės išsiplėtimas arba išsigaubimas, atsirandantis dėl jos silpnumo. Tai patologinis kraujagyslės pokytis, kai tam tikra jos dalis praranda įprastą elastingumą ir tampa plonesnė, todėl kraujas spaudžia silpną vietą ir suformuoja maišelio formos išsiplėtimą. Dažniausiai aneurizmos susiformuoja arterijose, nes jose kraujospūdis yra didesnis nei venose. Aneurizmai augant, didėja plyšimo rizika, o plyšimas gali sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą.

Aneurizma susidaro palaipsniui. Iš pradžių kraujagyslės sienelė ima silpti dėl genetinių ar išorinių veiksnių. Vėliau, ilgą laiką veikiant spaudimui, prasideda išsigaubimas. Kai kurios aneurizmos gali likti stabilios daugelį metų ir nesukelti jokių simptomų. Tačiau yra tipų, kurie progresuoja greitai ir kelia didelę riziką.

Aneurizmos pavojus slypi tame, kad ji dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, todėl žmogus gali nežinoti apie gresiantį pavojų. Plyšusi aneurizma gali sukelti stiprų vidinį kraujavimą, insultą ar šoką, priklausomai nuo jos vietos. Dėl to aneurizmos dažnai vadinamos „tyliomis žudikėmis“.

Aneurizmos tipai

Aneurizmos gali skirtis pagal lokalizaciją (kurioje kraujagyslėje jos susiformuoja), morfologiją (forma), etapą (tikros, disekuojančios, netikros) — tai svarbu, nes nuo to priklauso rizika, simptomai ir gydymo strategija.

Intrakranijinės (smegenų) aneurizmos

Šis tipas — kai aneurizma susiformuoja smegenyse esančioje arterijoje. Tai vadinama dar „cerebrine“ arba „intrakranijine“ aneurizma. 

Dažniausia forma — „kukulinė“ (saccular arba „berry“) aneurizma: tai tarsi maišelis, „priklijuotas“ prie arterijos sienelės. Kai kuriais atvejais būna „fusiforminės“ aneurizmos — tai kraujagyslės segmento išsiplėtimas tolygiai, tarsi „vamzdžio pūsle“. Be to, gali būti infekcinės (pvz., mykotinės), trauminės, disekuojančios ar kitos išimtinės morfologijos aneurizmos. Intrakranijinės aneurizmos kartais būna labai mažos — jos gali niekaip nepasireikšti ir būti nustatomos atsitiktinai, atlikus galvos kraujagyslių tyrimus dėl kitų priežasčių.

Aortos aneurizma (krutininė ir pilvo)

Kita dažna aneurizmų grupė — kai susilpnėja ir išsiplečia didžioji arterija — Aorta. Priklausomai, kurioje aortos dalyje – krūtinės (thoracic) arba pilvo (abdominal) – gali formuotis krūtinės aortos aneurizma arba pilvinės aortos aneurizma. 

Aortos aneurizma dažnai nėra pastebima — ji gali ilgai augti be simptomų. Kai išsiplėtimas viršija tam tikrą ribą (pvz., daugiau nei 50 % virš normalios aortos skersmens), aneurizma tampa medicinine problema.

Periferinės kraujagyslių aneurizmos

Aneurizma gali susiformuoti ir mažesnėse arterijose — ne smegenyse ir ne aortoje — pvz., kojose, kirkšnyje, už kelių (poplitealinė arterija), taip pat kitose kūno vietose. 

Pavyzdžiui — Poplitealinė arterijos aneurizma, kuri dažniausiai paveikia arteriją už kelio srities. Dažnai ši aneurizma būna besimptomė ir diagnozuojama atsitiktinai. 

Periferinės aneurizmos pavojingos ne tik plyšimu — kartais išsivysto trombozė (kraujagyslės spindžio susiaurėjimas), kraujo krešuliai ir su tuo susijusios komplikacijos — priklausomai nuo vietos. 

Morfologiniai ir etiologiniai skirtumai: tikros, disekuojančios ir netikros aneurizmos

Be lokalizacijos ir formos, aneurizmas galima klasifikuoti pagal sienelės pažeidimo kilmę. Yra vadinamųjų „tikrųjų“ aneurizmų — kai pats kraujagyslės sienelės sluoksnis silpsta ir išsipučia; disekuojančių aneurizmų — kai tarp sienelės sluoksnių atsiranda plyšimas arba tarpas; ir netikrų (pseudo) aneurizmų — kai „maišelis“ susiformuoja dėl kraujo nutekėjimo apsuptuose audiniuose, o ne dėl visos kraujagyslės sienelės struktūros degradacijos.

Aneurizmos atsiradimo priežastys

Aneurizmos formuojasi dėl įvairių veiksnių, kurie silpnina kraujagyslės sienelę. Šis procesas gali būti įgimtas arba įgytas. Dažniausiai aneurizmos atsiradimą lemia keli veiksniai vienu metu, o ne viena konkreti priežastis. Suprasti kilmę yra svarbu, nes nuo to priklauso ir žmogaus rizika susirgti aneurizma ateityje.

Aneurizmos vystymasis prasideda tuomet, kai kraujagyslės sienelė tampa mažiau elastinga, plonesnė arba pažeidžiama. Tokiose vietose cirkuliuojantis kraujas daro didesnį spaudimą ir palaipsniui suformuoja išsiplėtimą. Kai kurie veiksniai daro šį procesą greitesnį, kiti — ilgainiui prisideda prie kraujagyslių būklės prastėjimo.

Įgimti (genetiniai) veiksniai

Kai kurie žmonės gimsta su silpnesne kraujagyslių struktūra, todėl jų aneurizmų rizika yra didesnė visą gyvenimą. Tai nereiškia, kad aneurizma būtinai susiformuos, tačiau rizika yra didesnė nei populiacijoje. Genetiniai veiksniai gali nulemti mažesnį kolageno kiekį kraujagyslių sienelėje, jos elastingumo sumažėjimą arba struktūrinius pokyčius, kurie ilgainiui gali išprovokuoti išsiplėtimą. Kiekvieno iš šių sutrikimų atvejais jungiamasis audinys yra silpnesnis, todėl arterijos tampa labiau pažeidžiamos. Jei šeimoje yra buvę aneurizmos atvejų, tikimybė ją turėti yra didesnė.

Įgyti veiksniai

Daugumą aneurizmų sukelia ilgainiui besikaupiantys išoriniai ir medicininiai veiksniai, kurie neigiamai veikia kraujagyslių būklę.

Hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, yra vienas svarbiausių aneurizmos rizikos veiksnių. Nuolatinis aukštas spaudimas sukelia didesnę mechaninę įtampą arterijų sienelėse, todėl jos greičiau silpnėja. Jei žmogus ilgą laiką nekontroliuoja kraujospūdžio, aneurizmos susiformavimo rizika gerokai išauga.

Aterosklerozė taip pat prisideda prie aneurizmos atsiradimo. Tai procesas, kai arterijų sienelėse kaupiasi riebalinės sankaupos, mažinančios elastingumą. Laikui bėgant jos gali pažeisti gilesnius kraujagyslės sluoksnius ir sukelti jos išsigaubimą.

Rūkymas yra vienas didžiausių aneurizmų progresavimo ir plyšimo rizikos faktorių. Tabako dūmai kenkia kraujagyslių sienelių struktūrai ir mažina audinių gebėjimą atsinaujinti. Dėl to rūkantiems aneurizmos vystosi dažniau ir auga greičiau.

Traumos, pvz., stiprus smūgis ar medicininės procedūros, gali pažeisti kraujagyslę ir suformuoti vadinamąsias netikras (pseudo) aneurizmas. Jos susiformuoja, kai kraujas išteka į aplinkinius audinius ir susikaupia maišelio pavidalu.

Infekcijos

Nors retesnės, tačiau tam tikros infekcijos gali sukelti kraujagyslės sienelės uždegimą ir silpnėjimą. Tokios aneurizmos vadinamos infekcinėmis arba mykotinėmis. Jos būna pavojingos, nes progresuoja greičiau ir dažniau sukelia komplikacijas.

Aneurizmos simptomai

Aneurizmos simptomai priklauso nuo jos dydžio, vietos ir to, ar ji yra plyšusi. Daugelis aneurizmų ilgą laiką nepasireiškia jokiais požymiais, todėl žmogus gali nežinoti apie jų egzistavimą. Simptomai dažniausiai pasireiškia tuomet, kai aneurizma spaudžia netoliese esančias struktūras, didėja arba plyšta. Būtent plyšimas yra pavojingiausia aneurizmos komplikacija ir sukelia staigius, intensyvius simptomus.

Simptomai, kai aneurizma dar neplyšusi

Daugeliu atvejų neplyšusios aneurizmos simptomų nesukelia. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei aneurizma didesnė ar spaudžia aplinkinius nervus ir audinius, gali pasireikšti tam tikri požymiai.

Smegenų aneurizmos simptomai gali įtraukti galvos skausmą, akies vokų nusileidimą, regėjimo pablogėjimą ar dvejinimąsi, skausmą už akies. Jei aneurizma spaudžia kaukolės nervus, gali atsirasti veido tirpimas ar silpnumas.

Aortos aneurizmos simptomai dažniausiai nepasireiškia tol, kol aneurizma nepasiekia didesnio dydžio. Tuomet žmogus gali jausti pilvo ar nugaros skausmą, spaudimo ar pulsuojantį pojūtį pilve.

Periferinės aneurizmos gali sukelti skausmą ar patinimą galūnėse, pulsuojantį gumbą ar sumažėjusią kraujotaką galūnėje.

Plyšusios aneurizmos simptomai

Plyšusi aneurizma yra skubi ir pavojinga būklė. Plyšimas sukelia staigų kraujavimą, kuris gali būti mirtinas, jei žmogui nesuteikiama pagalba laiku.

Smegenų aneurizmos plyšimas dažniausiai pasireiškia staigiu ir labai stipriu galvos skausmu, kuris dažnai apibūdinamas kaip „blogiausias gyvenime“. Žmogus gali prarasti sąmonę, pykinti, vemti, pradėti jautriai reaguoti į šviesą. Gali atsirasti kaklo sustingimas, traukuliai, sąmonės sumaištis. Tai simptomai, kuriems pasireiškus būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Aortos aneurizmos plyšimas gali sukelti staigų, smarkų pilvo ar nugaros skausmą, silpnumą, šoką, cianozę, kraujospūdžio kritimą. Tokie simptomai yra kritiniai ir reikalauja neatidėliotinos chirurginės intervencijos.

Periferinės arterijos plyšusios aneurizmos sukelia staigų, stiprų skausmą pažeistoje vietoje, galūnės išblukimą ar paralyžių dėl sutrikusios kraujotakos.

Kaip diagnozuojama aneurizma?

Aneurizmos diagnostika yra vienas svarbiausių etapų, nes būtent ankstyvas jos nustatymas leidžia įvertinti pavojų ir nuspręsti, ar reikia gydymo. Daugeliu atvejų aneurizmos aptinkamos atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų skundų. Tačiau jei gydytojas įtaria aneurizmą, pasirenkami tikslūs vaizdiniai tyrimai, kurie leidžia įvertinti kraujagyslių būklę, aneurizmos dydį, vietą ir formą.

Diagnostiniai tyrimai

Aneurizmos nustatymui naudojami keli aukštos raiškos vaizdiniai metodai. Kiekvienas jų turi privalumų, todėl gydytojas parenka tyrimą pagal vietą, kurios aneurizma įtariama, paciento būklę ir klinikinius požymius.

Kompiuterinė tomografija (KT) yra vienas iš pirmųjų tyrimų, atliekamų įtarus smegenų aneurizmos plyšimą. KT padeda greitai nustatyti kraujavimą smegenyse. Jei aneurizma dar neplyšusi, KT angiografija leidžia tiksliai vizualizuoti smegenų arterijas.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir MR angiografija naudojamos, kai reikia išsamesnio vaizdo. MRT gali parodyti net labai mažas aneurizmas ir suteikia aiškų aplinkinių audinių vaizdą. Tai ypač naudinga planuojant tolesnį gydymą.

Ultragarsas dažniausiai naudojamas įtariant pilvo aortos aneurizmą. Tai greitas, neskausmingas ir dažnai pirmo pasirinkimo tyrimas, leidžiantis įvertinti aneurizmos dydį ir augimą. Kojų ar kitų galūnių kraujagyslių aneurizmoms taip pat gali būti taikoma kraujagyslių doplerografija.

KT ar MRT angiografija leidžia tiksliai įvertinti kraujagyslių anatomiją, aneurizmos formą ir dydį. Tai vieni pagrindinių tyrimų tiek prieš operaciją, tiek stebėjimo metu.

Kada būtina kreiptis dėl diagnostikos?

Diagnozė būtina, jei žmogus turi simptomus, kurie gali būti susiję su aneurizma, pavyzdžiui, stiprų naujo tipo galvos skausmą, regos sutrikimus, pulsuojantį pojūtį pilve ar neaiškios kilmės galūnių skausmus. Žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, diagnostika gali būti rekomenduojama profilaktiškai.

Diagnostikos tikslumo svarba

Aneurizmos dydžio matavimas ir formos įvertinimas lemia gydymo parinkimą. Net kelių milimetrų skirtumas gali pakeisti gydymo strategiją. Todėl labai svarbu tyrimus atlikti specializuotuose centruose, kur yra aukštos kvalifikacijos specialistai ir moderni įranga. Tikslus diagnostinis vertinimas sumažina gydymo komplikacijų tikimybę ir padeda išvengti netikslių sprendimų.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Aiški aneurizmų tipų lentelė