Svaigsta galva – ką daryti?

Galvos svaigimas – tai pojūtis, kai atrodo, kad aplinka sukasi, svyruoja arba kad pats žmogus praranda pusiausvyrą, nors iš tikrųjų jis stovi ar sėdi ramiai. Tai nėra liga, o simptomas, rodantis, kad kažkas organizme veikia netinkamai. Medicinoje galvos svaigimas dažniausiai skirstomas į du tipus – vertigo ir nespecifinį (ne sisteminį) svaigimą.

Vertigo – tai jausmas, kad aplinka sukasi aplink žmogų arba kad žmogus pats sukasi aplink savo ašį. Šis pojūtis dažniausiai kyla dėl vidinės ausies arba smegenų pusiausvyros centro sutrikimų. Tokiais atvejais dažnai pasireiškia ir pykinimas, prakaitavimas, vėmimas ar net akių trūkčiojimas (nistagmas).

Nespecifinis galvos svaigimas pasireiškia kaip lengvas nestabilumo jausmas, silpnumas, apsvaigimas, „tuščios galvos“ pojūtis. Jis dažniausiai susijęs su kraujospūdžio, deguonies ar gliukozės kiekio pokyčiais kraujyje, streso reakcijomis ar nuovargiu.

Svarbu suprasti, kad galvos svaigimas – vienas dažniausių simptomų, dėl kurių žmonės kreipiasi į šeimos gydytoją ar neurologą. Medicininiai tyrimai rodo, jog bent kartą gyvenime šį pojūtį patiria apie 20–30 % suaugusių žmonių.

Kai kuriais atvejais galvos svaigimas gali būti laikinas, pavyzdžiui, atsistojus per greitai ar ilgiau nevalgius. Tačiau kartais šis simptomas gali būti ir rimtos ligos signalas – kraujotakos sutrikimo, širdies ar neurologinių problemų ženklas. Todėl, jei svaigimas kartojasi, trunka ilgai ar jį lydi kiti simptomai (regos sutrikimai, kalbos neaiškumas, tirpimas, silpnumas), būtina kreiptis į gydytoją.

Galvos svaigimo priežastys

Galvos svaigimo priežastys yra labai įvairios – nuo visiškai nepavojingų iki tokių, kurios gali rodyti rimtą sveikatos sutrikimą. Norint suprasti, kodėl svaigsta galva, būtina įvertinti visus galimus veiksnius: kraujotakos, nervų sistemos, ausų pusiausvyros aparato, hormonų veiklos bei emocinės būklės pokyčius.

Kraujo spaudimo svyravimai

Per žemas kraujo spaudimas (hipotenzija) gali sukelti trumpalaikį galvos svaigimą, ypač atsistojus po ilgesnio sėdėjimo ar gulėjimo – šis reiškinys vadinamas ortostatine hipotenzija. Taip pat svaigimas gali pasireikšti ir dėl per aukšto kraujo spaudimo (hipertenzijos), kai kraujagyslės patiria per didelį krūvį, o smegenys negauna pastovaus kraujo tiekimo.

Vidinės ausies sutrikimai

Vidinėje ausyje yra vestibulinis aparatas, atsakingas už pusiausvyros pojūtį. Bet kokie šios sistemos sutrikimai dažnai pasireiškia vertigo – sukimosi pojūčiu.
Dažniausios ausies pusiausvyros sutrikimų priežastys:

• Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV) – kai smulkūs kalcio kristalai (otolitai) ausyje pasislenka iš vietos, dirgindami pusiausvyros receptorius.
• Menjero liga – lėtinis sutrikimas, sukeliantis ne tik svaigimą, bet ir ūžesį ausyse, klausos susilpnėjimą.
• Vestibulinis neuritas – ausies nervo uždegimas, kuris sutrikdo signalų perdavimą į smegenis.

Kraujotakos ir širdies problemos

Sutrikusi smegenų kraujotaka – viena pavojingiausių svaigimo priežasčių. Šią būklę gali sukelti širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ar kaklo kraujagyslių susiaurėjimas (aterosklerozė). Kai smegenys gauna mažiau deguonies, žmogus gali jausti silpnumą, pusiausvyros praradimą, net trumpalaikį sąmonės aptemimą.

Cukraus kiekio svyravimai kraujyje

Per mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) dažnai sukelia svaigimą, ypač jei žmogus nevalgė ilgą laiką ar vartoja insuliną. Tokiais atvejais gali pasireikšti ir prakaitavimas, drebulys, pykinimas, silpnumas.

Stresas, nerimas ir panikos priepuoliai

Psichologiniai veiksniai taip pat gali turėti didelę įtaką. Nerimo metu organizme kyla adrenalino lygis, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, o tai lemia deguonies ir anglies dioksido disbalansą kraujyje. Dėl to žmogus gali jausti galvos lengvumą, nestabilumą, kartais net „svaigimą be priežasties“.

Hormoniniai pokyčiai ir nėštumas

Svaigimas dažnas nėščiųjų simptomas, ypač pirmaisiais mėnesiais, kai vyksta intensyvūs hormoniniai pokyčiai ir kraujo tūrio didėjimas. Menopauzės metu dėl estrogenų svyravimų moterys taip pat gali patirti periodinį svaigimą ar silpnumą.

Ką daryti, kai svaigsta galva?

Kai pradeda svaigti galva, pirmiausia svarbiausia yra išlikti ramiai ir neleisti panikai paaštrinti pojūčio. Daugeliu atvejų svaigimas praeina savaime, tačiau tinkama reakcija gali padėti sumažinti simptomus greičiau ir užkirsti kelią griuvimams ar traumoms.

Pirmieji veiksmai

Vos pajutus svaigimą, reikėtų sustoti ir atsisėsti. Jei įmanoma, galvą palenkite šiek tiek žemyn arba prigulkite – taip pagerėja kraujotaka smegenyse. Negalima bandyti eiti ar staigiai judėti, nes tai didina griuvimo riziką. Jei žmogus stovi, geriausia atsiremti į tvirtą paviršių ir palaukti, kol pojūtis praeis.

Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą oro kiekį – atidaryti langą ar išeiti į gryną orą, jei įmanoma. Jei svaigimą lydi pykinimas ar prakaitavimas, galima atsegti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti.

Ką patikrinti namuose?

Jei svaigimas pasikartoja, verta stebėti keletą pagrindinių rodiklių.
Pirmiausia – kraujospūdį. Jeigu turite matuoklį, pasimatuokite spaudimą ir pulso dažnį. Tiek per žemas, tiek per aukštas kraujospūdis gali būti priežastis.
Antra – cukraus kiekį kraujyje, jei turite gliukometrą. Ilgas nevalgymas ar per mažas cukraus lygis gali sukelti silpnumą ir svaigimą.
Trečia – skysčių kiekį organizme. Jei dieną išgėrėte mažai vandens arba gausiai prakaitavote, tikėtina, kad svaigimą sukėlė dehidratacija.

Kaip palengvinti simptomus?

Poilsis – svarbiausia. Jei svaigimą sukelia nuovargis ar stresas, trumpas poilsis ar kelių minučių ramybė gali greitai atstatyti pusiausvyrą.
Gilus kvėpavimas padeda, kai svaigimą sukelia nerimas ar hiperventiliacija – kelis kartus giliai įkvėpkite per nosį ir lėtai iškvėpkite per burną.
Jei įtariama, kad svaigimą sukėlė nevalgymas, padės lengvas užkandis, turintis cukraus ar angliavandenių – pavyzdžiui, vaisius, duonos riekė, stiklinė sulčių.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma svaigimo epizodų yra trumpalaikiai, yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į medikus:

• jei svaigimą lydi kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės tirpimas ar silpnumas;
• jei atsiranda stiprus galvos skausmas ar regėjimo sutrikimas;
• jei žmogus praranda sąmonę, krenta ar negali išlaikyti pusiausvyros;
• jei svaigimas nepraeina ilgiau nei kelias valandas ar kartojasi kasdien.

Tokie simptomai gali rodyti rimtas būkles – insultą, širdies nepakankamumą ar neurologinius sutrikimus.

Gydymo būdai ir profilaktika

Galvos svaigimo gydymas visada priklauso nuo jo priežasties, todėl svarbiausia – nustatyti, kas sukelia simptomą. Nėra vieno universalaus gydymo būdo, tačiau taikant tinkamą požiūrį galima ne tik sumažinti svaigimo epizodus, bet ir visiškai juos pašalinti.

Gydymas pagal priežastį

Jeigu galvos svaigimą sukelia vidinės ausies sutrikimai, gydymas dažniausiai apima vestibulines mankštas – tai specialūs pratimai, padedantys atkurti pusiausvyrą ir sumažinti galvos judesių jautrumą. Tokie pratimai, kaip Epley ar Brandt–Daroff metodai, gali ženkliai sumažinti vertigo simptomus. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistus nuo pykinimo ar vestibulolitikus (pvz., betahistiną), kurie pagerina kraujotaką vidinėje ausyje.

Jeigu svaigimo priežastis – kraujospūdžio sutrikimai, svarbu laikytis gydytojo paskirto režimo, reguliariai matuoti spaudimą ir vartoti paskirtus vaistus. Per žemas spaudimas dažnai koreguojamas didinant skysčių suvartojimą, vartojant daugiau druskos (jei nėra kontraindikacijų) ir vengiant staigių kūno padėties pokyčių.

Cukraus kiekio svyravimų atveju padeda reguliarūs valgymo intervalai ir subalansuota mityba. Žmonėms, turintiems polinkį į hipoglikemiją, gydytojai rekomenduoja visuomet turėti lengvą užkandį.

Jei svaigimą sukelia stresas ar nerimas, dažnai skiriamos relaksacijos technikos, kognityvinė elgesio terapija arba, jei reikia, vaistai nuo nerimo. Kvėpavimo pratimai, joga, meditacija bei pakankamas miegas gali labai sumažinti simptomus.

Mityba ir gyvenimo būdas Subalansuota mityba, turinti pakankamai geležies, B grupės vitaminų ir omega-3 riebalų rūgščių, padeda palaikyti normalią nervų sistemos ir kraujotakos veiklą. Reikia vengti perteklinio kofeino, alkoholio bei druskos vartojimo, nes jie gali didinti kraujospūdžio svyravimus ir ausies skysčių disbalansą.
Gydytojai rekomenduoja gerti bent 1,5–2 litrus vandens per dieną, ypač karštu oru ar fizinio krūvio metu.

Fizinis aktyvumas ir pusiausvyros treniruotės Lengvi pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, baseino mankšta ar specialūs pusiausvyros pratimai, padeda treniruoti vestibulinę sistemą. Svarbu vengti per intensyvaus sporto, kol svaigimas nėra visiškai suvaldytas.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausios galvos svaigimo priežastys ir ką daryti?