Ką daryti nusideginus?

Nudegimai – tai viena dažniausių buitinių traumų, galinčių nutikti tiek virtuvėje, tiek saulėje, tiek darbe ar net dėl chemikalų poveikio. Nors dauguma nudegimų yra lengvi ir gyja be komplikacijų, kai kurie gali būti pavojingi gyvybei, ypač jei pažeidžiamas didesnis odos plotas ar gilesni jos sluoksniai. Tinkama ir greita reakcija nusideginus yra itin svarbi – nuo to priklauso gijimo trukmė, infekcijos rizika ir net randų susidarymas. 

Nudegimų tipai ir laipsniai

Nudegimas – tai audinių pažeidimas, atsirandantis dėl šilumos, saulės spindulių, cheminių medžiagų, elektros ar net radiacijos poveikio. Skirtingi nudegimų tipai reikalauja skirtingo gydymo, todėl svarbu atpažinti nudegimo priežastį ir sunkumą.

I laipsnio nudegimas – paviršinis odos pažeidimas

Tai pats lengviausias nudegimo tipas, pažeidžiantis tik viršutinį odos sluoksnį (epidermį). Oda parausta, tampa jautri, kartais patinsta, juntamas deginantis skausmas. Pavyzdys – lengvas saulės nudegimas. Tokie pažeidimai dažniausiai gyja per kelias dienas be randų.

Svarbiausia – palaikyti švarą, drėkinti odą ir vengti papildomo šilumos poveikio.

II laipsnio nudegimas – pūslės ir stiprus skausmas

Šio tipo nudegimai pažeidžia gilesnį odos sluoksnį (dermą). Oda parausta, atsiranda skaidraus skysčio pripildytos pūslės, juntamas intensyvus skausmas. Gijimo procesas trunka 1–3 savaites, priklausomai nuo pažeidimo dydžio. Pūslės niekada neturėtų būti praduramos – jos apsaugo odą nuo infekcijos.

III laipsnio nudegimas – gilus, pavojingas pažeidimas

Tai pats sunkiausias nudegimo tipas, kai pažeidžiami visi odos sluoksniai ir net giliau esantys audiniai – riebalai, raumenys ar nervai. Oda gali tapti balta, rusva ar net juoda, dažnai prarandamas skausmo pojūtis dėl nervų pažeidimo. Tokie nudegimai reikalauja skubios medicininės pagalbos – savarankiškas gydymas čia neįmanomas.

Kiti nudegimų tipai: cheminiai, elektriniai ir saulės

Be šiluminių nudegimų (nuo karščio ar ugnies), egzistuoja ir kitų tipų pažeidimai:
Cheminiai nudegimai atsiranda dėl sąlyčio su rūgštimis, šarmais ar tirpikliais. Jie dažnai sukelia gilesnį audinių pažeidimą nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Elektriniai nudegimai – ypač pavojingi, nes gali pažeisti vidaus organus, net jei išorėje matomas tik nedidelis pažeidimas.
Saulės nudegimai – paviršiniai, tačiau dažnas jų pasikartojimas didina odos senėjimo ir net odos vėžio riziką.

Pirmoji pagalba nusideginus

Tinkamai suteikta pirmoji pagalba nusideginus gali lemti, ar oda sugis be komplikacijų, ar išsivystys infekcija bei randai. Daugelis žmonių, reaguodami spontaniškai, daro klaidas – šaldo ledu, tepa riebius kremus ar net sviestą. Tokie veiksmai, deja, nepadeda, o dažnai net pablogina būklę. Pirmosios minutės po nudegimo yra lemiamos, todėl svarbu žinoti tikslius veiksmus.

Ką daryti iškart po nudegimo?

Vos tik įvykus nudegimui, būtina kuo greičiau nutraukti sąlytį su šilumos šaltiniu – atitraukti žmogų nuo karšto paviršiaus, išjungti elektrą (jei tai elektros nudegimas), ar nuimti įkaitusį daiktą.
Toliau veiksmų seka yra tokia:

1. Vėsinti nudegusią vietą tekančiu vėsiu (ne šaltu) vandeniu apie 10–20 minučių. Vanduo turi būti kambario temperatūros – 18–20 °C. Tai padeda sustabdyti audinių pažeidimo plitimą ir sumažina skausmą.
2. Nuimti papuošalus ir aptemptus drabužius, kol oda dar nepradėjo tinti. Jei rūbas prilipo prie odos, jo negalima plėšti – reikia aplink jį atsargiai apiplauti vėsiu vandeniu.
3. Uždengti nudegimo vietą švariu, steriliu tvarsčiu arba marlės gabalėliu. Tai apsaugo nuo bakterijų patekimo ir neleidžia žaizdai trintis į paviršius.
4. Jei jaučiamas stiprus skausmas, galima išgerti nereceptinį vaistą nuo skausmo (pvz., ibuprofeną ar paracetamolį), tačiau niekada netepkite nudegimo vietos vaistais ar tepalais be gydytojo rekomendacijos pirmosiomis valandomis.

Ko nedaryti nusideginus?

Daugelis klaidingų veiksmų, kuriuos žmonės daro iš įpročio ar girdėtų patarimų, gali labai pakenkti. Štai keli veiksmai, kurių reikia vengti:

• Nenaudokite ledo ar itin šalto vandens. Per didelis šaltis pažeidžia odą ir skatina audinių nekrozę.
• Netepkite sviesto, aliejaus, vazelino, dantų pastos ar kitų riebalinių medžiagų. Jos sulaiko šilumą odoje, todėl pažeidimas gilėja.
• Nepradurkite pūslių. Pūslės veikia kaip natūralus apsauginis barjeras nuo bakterijų. Jei jos sprogsta savaime, žaizdą reikia švelniai nuplauti ir uždengti sterilia tvarsliava.
• Nevilkite drabužių per nudegusią vietą. Jei drabužis prilipo prie odos, jį palikite – nuimti turėtų medikas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Ne visi nudegimai gali būti gydomi namuose. Kai kuriais atvejais būtina profesionali pagalba:

• Nudegimo plotas didesnis nei žmogaus delnas.
• Pažeista veido, rankų, pėdų, lytinių organų ar sąnarių sritis.
• Nudegimas yra gilus, oda balta, rusva ar juoda.
• Atsiranda pūlingų išskyrų, karščiavimas ar stiprus tinimas.
• Nudegimas įvyko dėl chemikalų ar elektros srovės.
• Nukentėjęs asmuo – kūdikis, vaikas ar senyvo amžiaus žmogus.

Kaip prižiūrėti nudegusią vietą namuose?

Lengvi, paviršiniai nudegimai dažniausiai gali būti gydomi namų sąlygomis. Tačiau net ir nedidelis pažeidimas reikalauja dėmesio – nuo teisingos priežiūros priklauso, kaip greitai oda atsistatys, ar liks randų, ar išsivystys infekcija.

Žaizdos švara ir apsauga

Nudegimo vietą reikėtų laikyti švarią, tačiau nereikia jos pernelyg plauti. Užtenka kartą per dieną švelniai nuvalyti vėsiu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu ir pakeisti tvarstį. Jei žaizda švari, geriau jos nejudinti dažniau nei būtina.
Tvarstis turi būti sterilus, ne per ankštas, kad oda galėtų kvėpuoti. Jei jis prilipo, niekada neplėškite — sudrėkinkite jį fiziologiniu tirpalu ar švariu vandeniu ir atsargiai nuimkite.

Pūslės priežiūra

Jei nudegimo metu susiformavo pūslės, jų negalima pradurti. Pūslės – tai apsauginis odos barjeras, kuris saugo pažeistą vietą nuo infekcijos.
Jei pūslė savaime pratrūko, vietą reikia švelniai nuplauti, užtepti antiseptinio tirpalo (pvz., chlorheksidino), o po to uždėti sterilų, kvėpuojantį tvarstį.

Svarbu stebėti, ar nudegimo vieta nepradeda skleisti nemalonaus kvapo, ar neatsiranda pūlių, karščiavimo, paraudimo plitimo. Tai gali reikšti infekciją ir tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.

Odos drėkinimas ir atkūrimas

Po kelių dienų, kai pažeidimas pradeda gyti, oda ima sausėti ir tempti. Tuo metu svarbu ją drėkinti. Rekomenduojami neutralūs, be kvapiklių emolientai arba specialūs regeneruojantys kremai su pantenoliu, alaviju ar hialurono rūgštimi.

Nudegimo vietos stebėjimas

Per kelias dienas nudegimo vieta turėtų pastebimai gerėti – mažėti skausmas, paraudimas ir patinimas. Jei per 7–10 dienų nėra pagerėjimo ar būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Tai ypač svarbu, jei nudegimo plotas didesnis nei delnas arba žaizda pradeda skleisti nemalonų kvapą.

Nudegimų prevencija

Nudegimų galima išvengti daug dažniau, nei atrodo. Dauguma šių traumų įvyksta buityje – virtuvėje, vonioje, prie elektrinių prietaisų ar lauke saulėtą dieną. Prevencija prasideda nuo įpročių, sąmoningumo ir paprastų saugos priemonių.

Saugumas namuose

Namų aplinka yra viena dažniausių vietų, kur įvyksta nudegimai. Virtuvėje, vonioje ir net svetainėje galima patirti terminį ar cheminį pažeidimą, todėl būtina laikytis kelių paprastų taisyklių:

• Niekada nepalikite verdančių skysčių be priežiūros. Arbatos, sriubos ar aliejaus puodas net sekundės neatsargumo metu gali tapti rimtos traumos priežastimi.
• Vandens šildytuvo temperatūrą nustatykite ne aukštesnę nei 50 °C. Tai sumažina nudegimų riziką maudantis.
• Chemines medžiagas laikykite vaikams nepasiekiamose vietose. Valikliai, balikliai ir kiti buitiniai skysčiai gali sukelti cheminius nudegimus net nuo lašo ant odos.
• Naudodami elektrinius prietaisus, įsitikinkite, kad jie yra tinkamai izoliuoti ir nešlapiomis rankomis nelieskite laidų ar lizdų.

Vaikų apsauga

Vaikai yra labiausiai pažeidžiama grupė, nes jų smalsumas ir nepatyrimas dažnai lemia nelaimes. Net kelių sekundžių neatsargumas gali turėti rimtų pasekmių.
Siekiant užtikrinti vaikų saugumą:

• Nepalikite karštų gėrimų ar maisto ant stalų kraštų.
• Visada tikrinkite maudymosi vandens temperatūrą prieš sodindami vaiką į vonią.
• Paaiškinkite vaikams apie pavojus – karštas paviršius, lygintuvas, viryklė ar žvakė gali sukelti skausmingus nudegimus.
• Naudokite apsauginius dangtelius ant elektros lizdų ir viryklės rankenėlių.

Saulės nudegimų prevencija

Saulės spinduliai – dažna, bet dažnai nuvertinama nudegimų priežastis. Net debesuotą dieną ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia ir gali sukelti odos paraudimą ar pūslėjimą. Ilgainiui tokie nudegimai skatina odos senėjimą ir didina odos vėžio riziką.
Norint apsisaugoti:

• Venkite tiesioginės saulės nuo 11 iki 16 val., kai spinduliuotė stipriausia.
• Naudokite SPF 30 ar didesnės apsaugos kremus, tepkite juos kas 2 valandas ir po maudymosi.
• Dėvėkite lengvus, ilgarankovius drabužius ir kepurę.
• Nepamirškite apsaugoti vaikų odos – jų oda jautresnė ir greičiau nudega.

Darbo vietoje ir buityje

Darbo aplinkoje nudegimai dažniausiai įvyksta dėl karštų paviršių, suvirinimo, garų ar cheminių medžiagų. Darbuotojai turi dėvėti apsaugines pirštines, akinius, prijuostes, laikytis saugos taisyklių ir naudoti tinkamas priemones.
Namuose verta turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę su steriliomis marlėmis, nudegimų geliu ir antiseptiku, kad prireikus būtų galima greitai sureaguoti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Nudegimų laipsnių palyginimo lentelė