Feritinas – kas tai?

Feritinas – tai baltymas, kuris veikia kaip organizmo geležies sandėlis. Jis kaupia ir išleidžia geležį pagal organizmo poreikius, taip palaikydamas stabilų šio mikroelemento balansą kraujyje. Geležis yra būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, deguonies pernešimui, energijos apykaitai bei imuninės sistemos veiklai. Kai feritino lygis tinkamas, organizmas geba efektyviai panaudoti geležį audinių aprūpinimui deguonimi. Tačiau kai feritino trūksta, geležies atsargos senka ir ilgainiui gali vystytis mažakraujystė.

Feritinas dažnai painiojamas su hemoglobinu, tačiau tai du skirtingi rodikliai. Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, o jo užduotis – pernešti deguonį iš plaučių į viso kūno audinius. Tuo tarpu feritinas parodo, kiek geležies organizmas yra sukaupęs – tai tarsi „geležies rezervas“, kuris naudojamas tuomet, kai su maistu gaunamos geležies nepakanka.

Feritinas daugiausia randamas kepenyse, blužnyje, kaulų čiulpuose ir raumenyse. Šios vietos veikia kaip saugyklos, kuriose organizmas gali „paslėpti“ geležį iki to momento, kai jos prireiks. Kepenys čia atlieka ypatingai svarbų vaidmenį – jos ne tik kaupia, bet ir reguliuoja geležies apykaitą visame organizme.

Geležies pusiausvyra yra subtilus procesas. Jei organizme trūksta geležies, kepenys siunčia signalą išlaisvinti ją iš feritino, o jei geležies per daug, jos perteklius saugomas, kol bus panaudotas. Ši sistema padeda išvengti tiek geležies trūkumo, tiek pertekliaus – abu atvejai gali būti žalingi sveikatai.

Kaip pažymi Amerikos integracinės medicinos gydytojas dr. Andrew Weil, „feritinas yra tarsi organizmo geležies bankas – jis kaupia vertingą išteklių ir leidžia jį naudoti tada, kai kūnui labiausiai reikia“. Pasak gydytojo, būtent feritino tyrimas dažnai pirmasis atskleidžia geležies trūkumą dar prieš pasireiškiant mažakraujystei. Panašiai teigia ir mitybos specialistė dr. Susan Hewlings iš Centrinio Mičigano universiteto: „Mažas feritino kiekis dažnai yra pirmasis geležies stokos signalas, pasirodantis anksčiau nei sumažėja hemoglobinas.“

Feritino reikšmė organizmui apima ne tik geležies balansą. Naujausi tyrimai rodo, kad šio baltymo koncentracija gali būti susijusi su imunine sistema, uždegiminiais procesais ir net tam tikromis lėtinėmis ligomis. Todėl feritino kiekio stebėjimas yra svarbus rodiklis ne tik diagnozuojant mažakraujystę, bet ir vertinant bendrą sveikatos būklę.

Feritino normos pagal amžių ir lytį

Feritino kiekis kraujyje nėra vienodas visiems žmonėms – jis priklauso nuo lyties, amžiaus, fiziologinės būklės ir netgi konkrečios laboratorijos, kurioje atliekamas tyrimas. Feritino normos nustatomos mikrogramais litre (µg/l) ir atspindi, kiek geležies yra sukaupta organizmo atsargose.

Suaugusiems vyrams feritino koncentracija dažniausiai būna didesnė nei moterims, nes jie netenka mažiau geležies – vyrų kraujyje įprastai laikoma norma yra nuo 25 iki 400 µg/l. Moterų organizme šis rodiklis svyruoja nuo 12 iki 150 µg/l, tačiau nėštumo metu feritino kiekis natūraliai mažėja dėl padidėjusio geležies poreikio. Vaikų feritino vertės kinta priklausomai nuo amžiaus – naujagimiai paprastai turi aukštesnį rodiklį (25–200 µg/l), o vėliau, augant ir kintant mitybai, šis kiekis mažėja.

Vis dėlto medicinos praktikoje vis dažniau pabrėžiama, kad laboratorinės normos nebūtinai atspindi tikrąjį fiziologinį poreikį. Kai kurie specialistai teigia, kad feritino normos, ypač moterims, turėtų būti aukštesnės. Pavyzdžiui, jei moters feritino kiekis siekia 20–30 µg/l, laboratorijoje jis gali būti priskirtas prie normos ribų, tačiau kliniškai tai jau gali reikšti geležies stoką, ypač jei pasireiškia nuovargis, silpnumas ar plaukų slinkimas.

Amerikos hematologas dr. Bruce R. Bacon yra pasakęs: „Feritino normos turėtų būti vertinamos individualiai. Pacientas gali būti laboratoriniu požiūriu „normoje“, bet jo organizmui toks feritino kiekis jau per mažas, kad būtų užtikrintos optimalios fiziologinės funkcijos.“ Tai reiškia, kad gydytojas turi vertinti ne tik skaičius, bet ir bendrą paciento būklę, simptomus bei kitų tyrimų rezultatus.

Feritino normos taip pat gali kisti priklausomai nuo gyvenimo būdo. Vegetarai ar veganai, kurie negauna pakankamai geležies iš gyvūninės kilmės produktų, dažnai turi mažesnį feritino kiekį. Kita vertus, asmenys, vartojantys daug alkoholio ar turintys kepenų sutrikimų, gali turėti aukštesnius rodiklius, nors tai nebūtinai reiškia geresnę sveikatą.

Svarbu suprasti, kad „normos“ yra tik orientyras, o ne absoliuti taisyklė. Kiekvieno žmogaus organizmas unikalus, todėl feritino rezultatą visada reikia vertinti kartu su kitais kraujo rodikliais, tokiais kaip hemoglobinas, geležis ir transferinas. Tik tuomet galima nustatyti, ar geležies apykaita yra tinkama, ar organizmui trūksta svarbių atsargų.

Kaip teigia gydytoja dietologė dr. Megan Rossi iš Londono karališkojo koledžo, „feritino rodikliai gali atrodyti normalūs, bet jei žmogus jaučiasi pavargęs, prastai miega ir kenčia nuo žemo kraujo spaudimo, verta juos vertinti plačiau. Mūsų kūnas visada duoda ženklus anksčiau, nei tai parodo skaičiai laboratorijoje.“

Feritino trūkumas – simptomai ir priežastys

Feritino trūkumas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, silpnas ar praranda energiją, nors kraujo tyrimai dar nerodo mažakraujystės. Šis rodiklis mažėja dar prieš krintant hemoglobino kiekiui, todėl feritino tyrimas leidžia anksti pastebėti geležies stoką. Kai organizme ima trūkti feritino, tai reiškia, kad kūnas nebeturi sukauptų geležies atsargų, reikalingų normaliam raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui.

Feritino stygiaus požymiai dažnai pasireiškia palaipsniui ir gali būti lengvai painiojami su kitais negalavimais. Pirmieji simptomai paprastai yra nuovargis, bendras silpnumas, sumažėjęs darbingumas, galvos svaigimas ar dusulys net atliekant įprastą fizinį krūvį. Oda tampa blyškesnė, o lūpos – šviesesnės nei įprasta. Kai kuriems žmonėms ima slinkti plaukai, trapėja nagai, atsiranda noras valgyti ledo gabalėlius ar kitus neįprastus produktus – tai vadinama „pika“ ir yra klasikinis geležies trūkumo požymis.

Feritino trūkumas taip pat gali turėti įtakos psichologinei savijautai. Daugelis pacientų skundžiasi mieguistumu, sunkumu susikaupti, prastesne atmintimi ar net nerimu. Kai organizmas negauna pakankamai geležies, smegenys aprūpinamos mažiau deguonies, todėl nukenčia koncentracija ir emocinė pusiausvyra.

Dažniausios feritino trūkumo priežastys yra kelios. Pirmiausia – netinkama mityba, kai su maistu gaunama per mažai geležies. Tai ypač aktualu vegetarams ir veganams, kadangi augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau nei gyvūninės. Antroji priežastis – lėtinis kraujo netekimas. Tai gali būti gausios menstruacijos, virškinamojo trakto kraujavimas, kraujo donorystė ar kitos būklės, kai netenkama geležies kartu su krauju. Trečia, padidėjęs poreikis – pavyzdžiui, nėštumo, žindymo ar intensyvaus augimo laikotarpiu vaikams. Šiuo metu organizmas sunaudoja daugiau geležies, nei jos gaunama su maistu.

Ne mažiau svarbios yra ir lėtinės ligos. Sergant celiakija, Krono liga ar kitais virškinimo trakto sutrikimais, geležis tiesiog nepakankamai įsisavinama. Kai kurių lėtinių uždegiminių ligų metu feritino kiekis gali būti klaidinančiai normalus, nors organizmas vis tiek kenčia nuo geležies stokos.

Mitybos ir klinikinės dietologijos specialistė dr. Susan Hewlings pažymi: „Mažas feritino kiekis dažnai yra pirmasis geležies trūkumo signalas, pasirodantis dar prieš pasireiškiant mažakraujystei. Būtent todėl šis rodiklis yra toks svarbus ankstyvai diagnostikai.“

Feritino trūkumą būtina nustatyti ir gydyti laiku, nes ilgainiui tai gali peraugti į geležies stokos anemiją. Tokiu atveju organizmui trūksta geležies raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, todėl sumažėja hemoglobino kiekis, pablogėja deguonies pernešimas į audinius ir sutrinka daugelis fiziologinių funkcijų.

Kaip teigia amerikiečių šeimos gydytojas dr. Michael Greger: „Geležies trūkumas – tai nebylus signalas, kad organizmas gyvena skolon. Jis išnaudoja savo atsargas ir anksčiau ar vėliau pradeda siųsti aiškius pavojaus ženklus.“

Feritino trūkumo priežastys dažnai susipina tarpusavyje – mitybos įpročiai, hormoniniai pokyčiai, lėtinės ligos ar net stresas gali turėti įtakos geležies apykaitai. Todėl norint tiksliai nustatyti priežastį, gydytojas visuomet vertina visus kraujo rodiklius kartu ir, jei reikia, skiria papildomus tyrimus.

Feritino pertekliaus priežastys ir pavojai

Feritino perteklius organizme pasitaiko rečiau nei jo trūkumas, tačiau tai taip pat gali būti rimtas sveikatos sutrikimų signalas. Padidėjęs feritino kiekis neretai rodo, kad organizme kaupiasi per daug geležies, kuri tampa toksiška ląstelėms ir organams. Toks geležies perteklius gali sukelti oksidacinį stresą – procesą, kai laisvieji radikalai pažeidžia ląstelių membranas, baltymus ir DNR. Ilgainiui tai gali sukelti rimtas pasekmes kepenims, širdžiai, kasai ir kitiems organams.

Pagrindinė liga, dėl kurios feritino kiekis gali smarkiai padidėti, yra hemochromatozė – paveldima būklė, kai organizmas absorbuoja per daug geležies iš maisto. Ji dažniau nustatoma vyrams, o moterys dėl menstruacijų natūraliai pašalina dalį geležies, todėl serga rečiau. Sergant hemochromatoze, geležis kaupiasi kepenyse, širdyje ir kasoje, sukeldama jų pažeidimus. Ilgainiui tai gali lemti kepenų cirozę, širdies nepakankamumą ar net diabetą.

Be paveldimų priežasčių, feritino kiekis gali padidėti ir dėl lėtinių uždegiminių ligų. Kai organizmas patiria uždegimą, kepenys išskiria daugiau feritino kaip gynybinę reakciją, nes šis baltymas padeda sulaikyti geležį nuo mikroorganizmų, kurie ja maitinasi. Tokia būklė vadinama „ūmaus uždegimo fazės reakcija“, todėl padidėjęs feritino kiekis nebūtinai reiškia geležies perteklių. Tai galima pastebėti sergant reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige ar kitomis autoimuninėmis ligomis.

Feritino kiekis taip pat gali būti didesnis dėl infekcinių ar onkologinių ligų, ypač kai organizme vyksta aktyvus uždegimas ar audinių irimas. Kepenų ligos – hepatitas, alkoholinė kepenų cirozė ar nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – dažnai siejamos su aukštesniais feritino rodikliais, nes kepenys yra pagrindinis šio baltymo kaupimo organas. Kai kepenys pažeidžiamos, į kraują patenka daugiau feritino.

Dar viena svarbi priežastis – metabolinis sindromas ir nutukimas. Naujausi tyrimai rodo, kad žmonėms, turintiems padidėjusį kūno svorį ar atsparumą insulinui, feritino lygis dažnai būna aukštesnis. Tai susiję su lėtiniu mažo intensyvumo uždegimu, kurį sukelia riebalinis audinys. Nesaikingas alkoholio vartojimas irgi gali lemti padidėjusius feritino rodiklius, nes alkoholis tiesiogiai veikia kepenis ir sutrikdo geležies metabolizmą.

Feritino pertekliaus simptomai dažnai būna neryškūs, todėl ilgą laiką žmogus gali net neįtarti, kad organizme kaupiasi per daug geležies. Dažniausiai pasireiškia nuovargis, sąnarių skausmai, odos patamsėjimas, širdies ritmo sutrikimai, svorio netekimas ar kepenų padidėjimas. Dėl geležies kaupimosi audiniuose gali atsirasti organų funkcijos sutrikimų, o kai kuriais atvejais – net rimtų komplikacijų.

Kaip teigia amerikiečių gydytojas ir mitybos ekspertas dr. Michael Greger, „per didelis feritino kiekis gali būti toks pat pavojingas kaip ir jo trūkumas – jis siejamas su kepenų pažeidimais, širdies ligomis ir padidėjusia mirtingumo rizika“. Todėl padidėję feritino rodikliai visada turi būti vertinami kompleksiškai, kartu su kitais kraujo tyrimais ir klinikiniais duomenimis.

Svarbu pabrėžti, kad feritino perteklius ne visada reiškia, jog žmogus gauna per daug geležies su maistu ar papildais. Kartais tai tiesiog signalas apie kitą, dar nediagnozuotą ligą. Todėl savarankiškai bandyti „mažinti“ feritiną – pavojinga. Tinkamą gydymo kryptį gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs papildomus tyrimus: geležies, transferino, CRB bei kepenų fermentų analizę.

Kada verta atlikti feritino tyrimą?

Feritino tyrimas yra vienas svarbiausių kraujo rodiklių vertinant organizmo geležies atsargas. Jis leidžia anksti nustatyti tiek geležies trūkumą, tiek jos perteklių, todėl dažnai yra pirmasis tyrimas, kurį gydytojas paskiria įtardamas anemiją ar kitus medžiagų apykaitos sutrikimus. Šis rodiklis padeda suprasti, ar organizmas turi pakankamai „rezervinės geležies“, kuri būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, energijos apykaitai ir tinkamai imuninės sistemos veiklai.

Feritino tyrimą verta atlikti ne tik tada, kai pasireiškia aiškūs simptomai, bet ir profilaktiškai. Ypač tai rekomenduojama moterims, kurios patiria gausias menstruacijas, nėščiosioms, vegetarams bei veganams, taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto ar autoimuninėmis ligomis. Tokiais atvejais geležies balansas organizme gali sutrikti nepastebimai, o feritino rodiklis padeda tai laiku išaiškinti.

Tyrimas taip pat atliekamas, kai žmogus skundžiasi nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, plaukų slinkimu ar blyškia oda. Tai klasikiniai simptomai, susiję su geležies trūkumu, tačiau juos gali sukelti ir kitos būklės, todėl feritino tyrimas padeda atskirti tikslią priežastį. Gydytojai pabrėžia, kad feritino kiekis gali sumažėti dar prieš atsirandant mažakraujystei, todėl šis tyrimas leidžia anksti užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams.

Kaip teigia šeimos gydytojas ir funkcinės medicinos specialistas dr. Mark Hyman, „geležies papildai neturėtų būti vartojami aklai. Prieš pradedant gydymą būtina išsitirti feritino kiekį – tik tada galima saugiai spręsti, ar organizmui iš tiesų trūksta geležies, ar ji tiesiog netinkamai įsisavinama.“ Šis principas ypač svarbus, nes tiek feritino trūkumas, tiek jo perteklius gali sukelti panašius simptomus, tačiau reikalauja visiškai skirtingo gydymo.

Feritino tyrimas dažnai atliekamas kartu su kitais kraujo rodikliais – hemoglobinu, geležies koncentracija, transferinu ir C reaktyviuoju baltymu (CRB). Tokia analizė leidžia gydytojui įvertinti, ar feritino pokyčiai susiję su tikru geležies trūkumu, ar tai yra uždegiminės reakcijos pasekmė. Jei kartu su padidėjusiu CRB nustatomas aukštas feritino kiekis, tai dažniausiai rodo uždegimą, o ne geležies pertekliaus būseną.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio, o pacientui specialiai jam ruoštis nereikia. Vis dėlto kai kurios laboratorijos rekomenduoja tyrimą daryti nevalgius, nes maistas gali šiek tiek paveikti kitų kraujo rodiklių interpretaciją. Feritino rezultatai paprastai gaunami per kelias dienas, o jų įvertinimas visada turi būti atliekamas gydytojo – savarankiškas išvadas daryti nereikėtų.

Kaip pažymi klinikinės mitybos specialistė dr. Megan Rossi iš Londono karališkojo koledžo, „feritino tyrimas turėtų tapti įprasta sveikatos profilaktikos dalimi, ypač moterims ir vaikams. Šis paprastas tyrimas gali užkirsti kelią daugybei lėtinių negalavimų, atsirandančių dėl geležies disbalanso.“

Apibendrinant, feritino tyrimas reikalingas tais atvejais, kai įtariamas geležies trūkumas ar perteklius, kai pasireiškia anemijos simptomai, esant lėtinėms ligoms, taip pat profilaktiškai – siekiant stebėti bendrą organizmo būklę. Ankstyvas šio rodiklio stebėjimas leidžia laiku imtis priemonių ir išvengti komplikacijų, kurios vėliau gali būti sunkiau gydomos.

Kaip padidinti feritino ir geležies kiekį organizme?

Kai nustatomas feritino trūkumas, svarbiausia suprasti priežastį, dėl kurios jis sumažėjo. Tik tada galima veiksmingai atkurti geležies atsargas. Vien tik geležies papildų vartojimas be gydytojo rekomendacijos gali būti ne tik neefektyvus, bet ir pavojingas. Feritino kiekį padidinti galima tiek natūraliais būdais – keičiant mitybą ir gyvenimo būdą – tiek medicininėmis priemonėmis, kai to reikalauja sveikatos būklė.

Vienas svarbiausių žingsnių – visavertė mityba. Geležies šaltiniai skirstomi į dvi grupes: heminius ir neheminius. Heminė geležis, kuri lengviau pasisavinama, randama gyvūninės kilmės produktuose – jautienoje, veršienoje, kepenyse, žuvyje ir kiaušiniuose. Neheminė geležis, esanti augalinės kilmės produktuose – ankštiniuose, špinatuose, grikiuose, brokoliuose ar burokėliuose – pasisavinama prasčiau, tačiau ją galima pagerinti vartojant kartu su vitaminu C turinčiais produktais, tokiais kaip citrusiniai vaisiai, paprika ar uogos.

Mitybos specialistai pabrėžia, kad kai kurie maisto deriniai gali trukdyti geležies įsisavinimui. Kava, arbata ir pieno produktai, vartojami kartu su geležies turinčiu maistu, sumažina jos pasisavinimą. Todėl rekomenduojama juos gerti praėjus bent valandai po valgio. Taip pat verta vengti per didelio kalcio papildų vartojimo tuo metu, kai siekiama padidinti feritiną, nes kalcis gali konkuruoti su geležimi dėl įsisavinimo žarnyne.

Kai mitybos korekcijos nepakanka, gydytojas gali paskirti geležies papildus. Jie būna įvairių formų – kapsulių, tablečių ar skystų tirpalų. Papildai dažniausiai vartojami tuščiu skrandžiu, nes tuomet geležis geriau įsisavinama, tačiau kai kuriems žmonėms tai sukelia diskomfortą, todėl gydytojas gali patarti juos vartoti kartu su maistu. Gydymo trukmė priklauso nuo trūkumo laipsnio – dažniausiai geležies papildai vartojami kelis mėnesius, o feritino kiekis stebimas pakartotiniais tyrimais.

Kaip teigia funkcinės medicinos specialistas dr. Mark Hyman, „geležies papildai turėtų būti vartojami tik remiantis tyrimais, nes per didelis geležies kiekis organizme gali būti toks pat žalingas kaip ir jos trūkumas.“ Gydytojas pabrėžia, kad perteklinė geležis skatina oksidacinį stresą ir gali padidinti širdies bei kepenų ligų riziką. Todėl gydymo tikslas nėra kuo greičiau „pakelti“ feritiną, o atkurti sveiką balansą.

Feritino kiekio atstatymui gali padėti ir gyvenimo būdo pokyčiai. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso mažinimas ir fizinis aktyvumas padeda normalizuoti geležies apykaitą bei imuninės sistemos veiklą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomai vartoti vitaminus B6, B12 ir folio rūgštį, kurie prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos.

Kaip pažymi britų dietologė ir mokslininkė dr. Megan Rossi, „vien tik papildai be tinkamos mitybos yra laikinas sprendimas. Norint ilgalaikio rezultato, reikia subalansuoto požiūrio – maisto, judėjimo ir poilsio pusiausvyros.“ Tokia filosofija atspindi šiuolaikinį požiūrį į feritino ir geležies trūkumo gydymą – svarbu ne tik ištaisyti laboratorinius rodiklius, bet ir atkurti viso organizmo pusiausvyrą.

Taigi, norint padidinti feritino kiekį, pirmiausia reikia nustatyti jo sumažėjimo priežastį, o tuomet imtis kompleksinių veiksmų: tinkamai maitintis, prireikus vartoti gydytojo paskirtus papildus ir reguliariai tikrinti kraujo rodiklius. Tik taip galima pasiekti tvarų rezultatą ir užtikrinti, kad organizmas turėtų pakankamai geležies visoms svarbiausioms funkcijoms.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai