Streptokokas nėštumo metu – ką reikia žinoti?

Nėštumo laikotarpis – tai metas, kai moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, o imuninė sistema tampa jautresnė infekcijoms. Viena iš dažniausiai aptinkamų bakterijų, apie kurią kalbama nėštumo metu, yra streptokokas, ypač B grupės streptokokas (GBS) – Streptococcus agalactiae. Ši bakterija natūraliai gyvena daugelio sveikų žmonių žarnyne ir lytinių organų srityje, tačiau tam tikromis sąlygomis gali tapti pavojinga tiek nėščiajai, tiek jos kūdikiui.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, B grupės streptokoką nešioja maždaug 10–30 % visų nėščių moterų. Daugeliu atvejų tai nesukelia jokių simptomų ar komplikacijų, tačiau bakterijos gali būti perduotos kūdikiui gimdymo metu. Tai gali sukelti rimtas naujagimio infekcijas, tokias kaip sepsis, pneumonija ar meningitas.

Kas yra streptokokas?

Streptokokas – tai bakterijų grupė, kuri natūraliai gyvena žmogaus organizme. Dauguma šių bakterijų yra nepavojingos ir sudaro normalią mikrofloros dalį, tačiau tam tikros rūšys gali sukelti infekcijas. Streptokokai skirstomi į kelias grupes, žymimas raidėmis nuo A iki G pagal Lancefield klasifikaciją. Mediciniškai svarbiausios yra A grupės streptokokai (S. pyogenes) ir B grupės streptokokai (S. agalactiae). Pastarieji ypač reikšmingi nėštumo metu.

B grupės streptokokas (GBS), dar vadinamas Streptococcus agalactiae, dažniausiai gyvena žmogaus žarnyne, makštyje ir šlapimo takuose. Daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų ir aptinkamas tik atliekant specialius tyrimus. Šią būseną gydytojai vadina „nešiotojais“ arba „kolonizacija“. Svarbu suprasti, kad GBS buvimas nereiškia infekcijos – bakterija tampa pavojinga tik tuomet, kai patenka į kraują, vaisiaus vandenis ar perduodama naujagimiui gimdymo metu.

B grupės streptokokas gali būti perduodamas kūdikiui dviem pagrindiniais būdais – gimdymo metu, kai kūdikis pereina per gimdymo takus, arba rečiau nėštumo metu, jei bakterijos iš makšties pakyla į gimdą. Kūdikio imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi, todėl net ir nedidelis bakterijų kiekis gali sukelti rimtas infekcijas.

Nors GBS labiausiai žinomas dėl poveikio nėštumo metu, svarbu paminėti, kad ši bakterija taip pat gali sukelti šlapimo takų infekcijas, endometritą po gimdymo ar net kraujo užkrėtimą suaugusiesiems, ypač turintiems nusilpusią imuninę sistemą.

Kaip streptokokas gali paveikti nėštumą?

Nors daugeliu atvejų B grupės streptokokas (Streptococcus agalactiae) nekelia jokių simptomų ir gyvena organizme nekenksmingai, nėštumo metu ši bakterija gali įgyti visiškai kitokią reikšmę. Nėščiosios imuninė sistema natūraliai prisitaiko, kad nepašalintų vaisiaus kaip svetimkūnio, todėl kai kurios bakterijos, įskaitant streptokoką, gali lengviau daugintis.

Poveikis nėščiajai

Nors dauguma moterų su šia bakterija gyvena be jokių simptomų, kai kuriais atvejais B grupės streptokokas gali sukelti šlapimo takų infekcijas, chorioamnionitą (vaisiaus dangalų uždegimą) ar net priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą. Tokie reiškiniai didina priešlaikinio gimdymo riziką ir gali paveikti vaisiaus vystymąsi.

Kai infekcija išplinta į gimdos kaklelį ar vaisiaus aplinką, moteriai gali pasireikšti karščiavimas, pilvo skausmai, nemalonus makšties išskyrų kvapas ar diskomfortas šlapinantis. Negydoma infekcija gali plisti ir po gimdymo, sukeldama endometritą (gimdos gleivinės uždegimą) ar kraujotakos infekcijas (sepsį).

Poveikis vaisiui ir naujagimiui

Didžiausią grėsmę streptokokas kelia kūdikiui gimdymo metu, kai bakterija iš motinos lytinių takų gali patekti į naujagimio kvėpavimo takus ar kraują. Tokiu būdu gali išsivystyti vadinamoji ankstyvoji GBS infekcija, kuri paprastai pasireiškia per pirmąsias 24–48 gyvenimo valandas. Tai gali būti sepsis, pneumonija ar meningitas – pavojingos būklės, galinčios turėti ilgalaikių pasekmių.

Kai kuriais atvejais, bakterijai pasilikus organizme, išsivysto vėlyvoji infekcijos forma, pasireiškianti po kelių savaičių. Nors tokie atvejai retesni, jie vis tiek gali būti sunkūs, ypač jei kūdikio imunitetas silpnesnis.

Streptokoko simptomai nėštumo metu

Vienas iš klastingiausių B grupės streptokoko (Streptococcus agalactiae) bruožų yra tas, kad daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų. Dėl šios priežasties daugelis moterų net nežino, kad yra bakterijos nešiotojos, kol joms nėra atliktas specialus tyrimas. Tylus infekcijos pobūdis nereiškia, kad ji nekenksminga – priešingai, būtent dėl simptomų stokos ji gali nepastebimai paveikti nėštumo eigą ar kūdikio sveikatą gimdymo metu.

Asimptominis bakterijos nešiojimas

Apie 7 iš 10 moterų, kurių organizme randamas streptokokas, nejaučia jokių pakitimų. Bakterija gali ramiai gyventi žarnyne, makštyje ar tiesiojoje žarnoje, nesukeldama uždegimo. Tačiau net ir be simptomų ji gali būti perduota kūdikiui gimdymo metu. Todėl nėščiųjų patikra 35–37 savaitę yra tokia svarbi – ji leidžia nustatyti bakteriją prieš prasidedant gimdymui ir užtikrinti apsaugą naujagimiui.

Galimi simptomai nėščiajai

Kai streptokokas sukelia aktyvią infekciją, pasireiškiantys požymiai dažnai būna nespecifiniai ir lengvai supainiojami su kitomis nėštumo metu pasitaikančiomis būklėmis. Moteris gali jausti:

• lengvą karščiavimą ar šaltkrėtį;
• nemalonų pojūtį ar deginimą šlapinantis;
• drumstas ar nemalonaus kvapo makšties išskyras;
• skausmą ar tempimo jausmą pilvo apačioje;
• bendrą silpnumą ar maudimą kryžkaulio srityje.

Kai infekcija paveikia šlapimo takus, diagnozuojamas GBS šlapimo takų uždegimas. Ši būklė nėštumo metu ypač pavojinga, nes gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus vandenų nutekėjimą. Tokiu atveju būtina gydytojo apžiūra ir tinkamas antibiotikų kursas.

Simptomai, galintys rodyti infekcijos progresavimą

Retais atvejais bakterija gali sukelti chorioamnionitą – vaisiaus dangalų ir vaisiaus vandenų uždegimą. Tokia būklė pasireiškia aukštu karščiavimu, pilvo skausmais, nemaloniu vaisiaus vandenų kvapu bei širdies ritmo pakitimais vaisiui. Tai yra skubi būklė, reikalaujanti nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kaip nustatomas streptokokas nėštumo metu?

Nors streptokoko infekcija gali būti besimptomė, jos nustatymas nėštumo metu yra vienas svarbiausių profilaktinių žingsnių siekiant apsaugoti tiek motiną, tiek naujagimį. Tyrimas, vadinamas B grupės streptokoko (GBS) patikra, atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar moteris yra šios bakterijos nešiotoja. 

Kada atliekamas tyrimas?

Rekomenduojama patikrinti dėl B grupės streptokoko tarp 35 ir 37 nėštumo savaitės. Šis laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai – tyrimo tikslas yra nustatyti bakterijos buvimą kuo arčiau gimdymo, nes jos kolonizacija gali keistis bėgant laikui. Jei tyrimas atliktas per anksti, rezultatai gali būti neinformatyvūs, nes bakterija gali atsirasti vėliau.

Kaip imamas mėginys?

Tyrimas yra paprastas, neskausmingas ir trunka vos kelias minutes. Gydytojas arba akušerė ima tepinėlį iš makšties ir tiesiosios žarnos. Mėginys vėliau siunčiamas į laboratoriją, kur atliekamas bakteriologinis pasėlis – auginamos bakterijos ir tikrinama, ar tarp jų yra Streptococcus agalactiae.

Kokios gali būti pasekmės, jei streptokokas negydomas?

Negydomas B grupės streptokokas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Nors bakterijos buvimas organizme dažniausiai nesukelia simptomų, pavojus iškyla tuomet, kai gimdymo metu bakterija perduodama naujagimiui. 

Pasekmės motinai

Jeigu B grupės streptokokas sukelia infekciją nėščiajai ar gimdyvei, galimos šios komplikacijos:

• Šlapimo takų infekcijos. Jos dažnos nėštumo metu ir, negydomos, gali plisti į inkstus, sukelti pielonefritą bei karščiavimą, kas padidina priešlaikinio gimdymo riziką.
• Chorioamnionitas. Tai vaisiaus dangalų uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais ir vaisiaus širdies ritmo pakitimais. Ši būklė pavojinga tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas. Streptokokas gali pažeisti vaisiaus vandenų membranas, sukeldamas jų plyšimą dar iki gimdymo pradžios.
• Endometritas po gimdymo. Tai gimdos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis po gimdymo, dažniausiai lydimas karščiavimo, skausmo ir nemalonių išskyrų.

Nors šios komplikacijos nėra itin dažnos, jos visada reikalauja neatidėliotino gydymo, nes infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti sepsį.

Pasekmės kūdikiui

Didžiausias pavojus kyla naujagimiui, jei bakterija perduodama gimdymo metu. Šiuo atveju gali išsivystyti vadinamoji ankstyvoji GBS infekcija, kuri pasireiškia per pirmąsias 24–48 valandas po gimimo. Tokie kūdikiai gali sirgti:

• Sepsiu (kraujo užkrėtimu) – bakterijai patekus į kraują, ji gali plisti po visą organizmą, sukeldama šoką ir organų pažeidimus.
• Pneumonija (plaučių uždegimu) – dažnai pasireiškia kvėpavimo sutrikimais iškart po gimimo.
• Meningitu (smegenų dangalų uždegimu) – gali pasireikšti vėliau ir sukelti neurologinių pažeidimų.

Be to, GBS infekcija gali sukelti naujagimio mirtį, jei ji nustatoma per vėlai arba nėra tinkamai gydoma. Laimei, tinkamai taikoma antibiotikų profilaktika gimdymo metu šią riziką sumažina iki minimumo.

Kaip galima apsisaugoti nuo streptokoko nėštumo metu?

Nors B grupės streptokokas (GBS) nėra infekcija, kurios galima visiškai išvengti vien tik elgesio ar gyvenimo būdo priemonėmis, tam tikri įpročiai gali padėti sumažinti bakterijos dauginimosi riziką bei stiprinti organizmo atsparumą. 

Intymi higiena ir atsakingas požiūris į mikroflorą

Tinkama intymi higiena padeda palaikyti natūralų mikrofloros balansą, kuris yra svarbus siekiant išvengti bakterijų peraugimo. Rekomenduojama:

• naudoti švelnius, neagresyvius prausiklius be kvapiklių ir stiprių cheminių medžiagų;
• vengti dažnų makšties plovimų ar vadinamojo „douchingo“, nes tai pažeidžia natūralią apsauginę mikroflorą;
• dėvėti kvėpuojančius medvilninius apatinius ir keisti juos kasdien;
• vengti ilgalaikio drėgmės poveikio, pvz., nešioti šlapius maudymosi kostiumėlius ar sintetinius drabužius ilgą laiką.

Subalansuota mityba ir imuniteto stiprinimas

Mityba turi tiesioginę įtaką organizmo atsparumui infekcijoms. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti produktus, turinčius probiotikų (pvz., natūralų jogurtą, kefyrą, raugintas daržoves) bei pakankamai vitaminų C, D ir B grupės. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens, vengti perteklinio cukraus ir rafinuotų produktų, nes jie gali skatinti bakterijų dauginimąsi.

Reguliari nėščiųjų priežiūra

Nėštumo metu svarbu laikytis suplanuotų vizitų pas gydytoją. Ginekologas ar akušerė įvertina galimus rizikos veiksnius ir nusprendžia, ar reikalingi papildomi tyrimai. Reguliari priežiūra leidžia:

• laiku pastebėti galimus infekcijos požymius;
• užtikrinti tinkamą profilaktiką;
• išvengti perteklinio antibiotikų vartojimo.

Atsargumas lytiniu gyvenimu

Nors GBS nėra laikoma lytiškai plintančia infekcija, bakterijos gali būti perduotos tarp partnerių. Todėl rekomenduojama:

• palaikyti gerą partnerių higieną;
• vengti lytinių santykių, jei partneris turi aktyvią infekciją (pvz., šlapimo takų ar odos);
• pasitarti su gydytoju dėl prezervatyvų naudojimo, jei buvo nustatyta GBS kolonizacija.

Streso valdymas ir poilsis

Stresas mažina imunitetą, todėl nėščiajai svarbu pakankamai ilsėtis, palaikyti emocinę pusiausvyrą, užsiimti lengva fizine veikla (pvz., vaikščiojimu ar nėščiųjų joga). Subalansuotas gyvenimo būdas padeda organizmui efektyviau reaguoti į bakterijų pokyčius ir išlaikyti sveiką mikroflorą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Streptokokas nėštumo metu – svarbiausia informacija