Kiek laiko užkrečiamas gripas?

Gripas – tai ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri kasmet paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors daugeliui ši liga asocijuojasi su karščiavimu, raumenų skausmais ir silpnumu, vienas svarbiausių, tačiau dažnai pamirštamų klausimų yra kiek laiko žmogus, sergantis gripu, išlieka užkrečiamas. Šios informacijos žinojimas itin svarbus tiek asmeninei, tiek visuomenės sveikatai – nuo jos priklauso, ar laiku imsimės apsaugos priemonių, izoliuosimės nuo kitų ir išvengsime infekcijos plitimo artimoje aplinkoje.

Gripo virusas pasižymi gebėjimu plisti labai greitai. Užtenka keleto lašelių, išskiriamų kosint ar čiaudint, kad virusas patektų į aplinkinių organizmus. Dėl to, net ir atrodant, jog sveikstama ar simptomai dar vos juntami, žmogus gali būti potencialus užkrato šaltinis. Kaip pabrėžia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), gripu galima užkrėsti kitus dar prieš pasirodant pirmiesiems simptomams ir net kelias dienas po jų išnykimo.

Kas yra gripas ir kaip jis plinta?

Gripas – tai ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia influenza A ir B virusai. Šie virusai kasmet sukelia sezonines epidemijas, dažniausiai pasireiškiančias šaltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Gripas skiriasi nuo paprasto peršalimo tiek savo simptomais, tiek ligos eiga – jis prasideda staiga ir pasižymi aukšta temperatūra, galvos bei raumenų skausmais, silpnumu, kosuliu ir kartais net kvėpavimo sutrikimais.

Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kalba, čiaudi ar kosėja, išskirdamas mikroskopinius lašelius, kuriuose yra viruso dalelių. Šie lašeliai gali patekti į kito žmogaus kvėpavimo takus per burną ar nosį, taip perduodant infekciją. Virusas taip pat gali plisti per užterštus paviršius – pavyzdžiui, kai žmogus paliečia durų rankeną, klaviatūrą ar mobilųjį telefoną, ant kurių liko viruso, o po to paliečia savo veidą.

Vienas iš svarbiausių bruožų, išskiriančių gripą iš kitų kvėpavimo takų infekcijų, yra jo gebėjimas keistis ir mutuoti. Dėl šios priežasties imunitetas, įgytas po buvusios infekcijos ar vakcinacijos, ne visada užtikrina visišką apsaugą nuo naujų viruso atmainų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kasmet seka cirkuliuojančius viruso potipius ir atnaujina vakcinų sudėtį, kad jos būtų kuo veiksmingesnės.

Kada žmogus tampa užkrečiamas?

Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų apie gripą – kada prasideda užkrečiamasis periodas ir kiek laiko jis tęsiasi. Ši informacija ypač svarbi, nes gripas plinta itin greitai ir žmogus gali perduoti virusą kitiems dar prieš suprasdamas, kad serga.

Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, dauguma žmonių tampa užkrečiami maždaug vieną dieną prieš pasireiškiant simptomams ir lieka užkrečiami iki 5–7 dienų po jų atsiradimo. Tai reiškia, kad net ir pirmąją ligos dieną, kai žmogus dar tik pradeda jausti lengvą silpnumą ar perštėjimą gerklėje, jis jau gali užkrėsti kitus.

Vaikai ir žmonės, turintys susilpnintą imuninę sistemą, gali išlikti užkrečiami dar ilgiau – kartais iki 10 ar net 14 dienų. Tai lemia lėtesnis viruso pašalinimas iš organizmo ir intensyvesnis viruso dauginimasis kvėpavimo takuose.

Gripo virusas organizme pradeda daugintis dar inkubaciniu laikotarpiu – tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Šis laikotarpis paprastai trunka nuo 1 iki 4 dienų, dažniausiai apie 2 dienas. Šiuo metu žmogus jau gali skleisti virusą, nors dar atrodo visiškai sveikas.

Kiek laiko gripas išlieka užkrečiamas suaugusiesiems, vaikams ir rizikos grupėms?

Gripo užkrečiamumo trukmė nėra vienoda visiems – ją lemia žmogaus amžius, imuninės sistemos būklė ir net viruso tipas. Nors dauguma žmonių platina virusą panašų laikotarpį, kai kurioms grupėms šis laikas gali gerokai prailgėti.

Suaugusieji

Suaugę asmenys dažniausiai yra užkrečiami nuo vienos dienos iki simptomų pradžios ir dar apie 5–7 dienas po jų pasireiškimo. Pirmosiomis dviem ligos dienomis viruso koncentracija nosies ir gerklės sekretuose būna didžiausia, todėl šiuo metu infekcija plinta intensyviausiai. Dauguma suaugusiųjų nustoja būti užkrečiami, kai simptomai sumažėja ir temperatūra išlieka normali bent 24 valandas be karščiavimą mažinančių vaistų.

Vaikai

Vaikai gripu platina žymiai ilgiau nei suaugusieji – dažnai net iki 10 ar 14 dienų. Jaunesni nei 5 metų vaikai, ypač lankantys darželį ar mokyklą, yra pagrindinis infekcijos plitimo šaltinis, nes jie kosėdami ar čiaudėdami retai uždengia burną, o jų imuninė sistema dar nėra visiškai subrendusi. Tyrimai rodo, kad kai kurie kūdikiai gali skleisti virusą net po to, kai simptomai jau beveik išnyko.

Asmenys su silpnesniu imunitetu.

Žmonės, turintys susilpnintą imuninę sistemą dėl lėtinių ligų, onkologinio gydymo ar imunosupresinių vaistų vartojimo, gali būti užkrečiami itin ilgai – net iki 2 savaičių ar ilgiau. Tokiems pacientams virusas dažnai išlieka organizme aktyvus ilgiau, nes imuninė sistema nepajėgia greitai jo sunaikinti. Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja ilgesnį izoliacijos laikotarpį ir griežtesnes apsaugos priemones, ypač ligoninėse ar slaugos įstaigose.

Ar galima užkrėsti kitus be simptomų?

Vienas iš sudėtingiausių gripo kontrolės aspektų yra tai, kad žmogus gali būti užkrečiamas dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams, o kartais – net nejaučiant jokių ligos požymių viso infekcinio laikotarpio metu. Tai vadinama asimptominiu viruso perdavimu. 

Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, užsikrėtęs žmogus gali pradėti platinti gripą apie 24 valandas iki simptomų atsiradimo. Per tą laiką jis jau išskiria pakankamą kiekį viruso dalelių, kad galėtų užkrėsti kitus, nors pats dar nejaučia jokių negalavimų. Šis faktas yra viena iš priežasčių, kodėl gripas taip greitai plinta bendruomenėse, mokyklose ar darbovietėse.

Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?

Gripo virusas plinta itin greitai, todėl norint sumažinti užsikrėtimo riziką, svarbu laikytis moksliškai pagrįstų prevencijos priemonių. Daugeliu atvejų šios priemonės atrodo paprastos, tačiau jų nuoseklus taikymas ženkliai sumažina infekcijos perdavimo tikimybę tiek namuose, tiek viešose vietose.

Higienos įpročiai

Reguliarus rankų plovimas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių yra vienas veiksmingiausių būdų išvengti infekcijos. Jei tokios galimybės nėra, rekomenduojama naudoti alkoholio pagrindu pagamintas rankų dezinfekcines priemones. Taip pat būtina vengti liesti veidą – ypač akis, nosį ir burną – nes tai pagrindiniai vartai virusui patekti į organizmą. Dažnai liečiami paviršiai, tokie kaip durų rankenos, stalai, klaviatūros ar telefonai, turėtų būti reguliariai dezinfekuojami.

Izoliacija ir atsakingas elgesys susirgus

Pajutus pirmuosius simptomus – karščiavimą, kosulį, silpnumą ar kūno skausmus – reikėtų likti namuose ir vengti kontakto su kitais asmenimis bent tol, kol temperatūra išlieka normali 24 valandas be vaistų. Tokiu būdu sumažinama tikimybė užkrėsti artimuosius ar kolegas.

Vėdinimas ir atstumo laikymasis

Grynas oras padeda sumažinti viruso koncentraciją ore. Reguliariai vėdinant patalpas ir laikantis bent 1–2 metrų atstumo nuo sergančių asmenų, galima žymiai sumažinti infekcijos plitimo riziką.

Kaukės ir respiratoriai

Tyrimai rodo, kad medicininės kaukės ar respiratoriai (pvz., FFP2, KN95) sumažina viruso dalelių patekimą į aplinką ir kartu apsaugo nuo jų įkvėpimo. CDC rekomenduoja dėvėti kaukes patalpose, kuriose būna daug žmonių, ypač gripo sezono metu arba kai bendruomenėje fiksuojamas padidėjęs susirgimų skaičius.

Kada galima grįžti į darbą ar mokyklą po gripo?

Vienas iš svarbiausių klausimų, kylantis susirgus gripu, yra – kada saugu grįžti į darbą, mokyklą ar kitą kolektyvą, kad nebebūtų rizikos užkrėsti kitus. Nors daugeliui atrodo, kad pasijutus geriau galima iškart tęsti įprastą veiklą, medicinos ekspertai pabrėžia, jog užkrečiamumo periodas dažnai trunka ilgiau nei simptomai.

Pagal rekomendacijas, žmogus gali grįžti į darbą ar mokyklą tik tada, kai temperatūra išlieka normali bent 24 valandas be jokių karščiavimą mažinančių vaistų. Be to, simptomai – kosulys, čiaudulys, bendras silpnumas – turėtų būti pastebimai sumažėję. Daugeliui suaugusiųjų tai įvyksta maždaug po 5–7 dienų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

Vis dėlto, jei žmogus vis dar kosėja ar čiaudo, viruso dalelės gali būti išskiriamos į aplinką. Tokiu atveju rekomenduojama dėvėti kaukę ar laikytis didesnio atstumo nuo kitų asmenų bent kelias papildomas dienas.

Vaikų atvejis

Vaikai, ypač jaunesni nei penkerių metų, turėtų būti laikomi namuose šiek tiek ilgiau, nes jie išlieka užkrečiami ilgiau nei suaugusieji. Pediatrai dažnai pataria palaukti dar vieną papildomą dieną po to, kai temperatūra normalizuojasi, kad būtų sumažinta rizika platinti virusą darželyje ar mokykloje.

Silpnesnio imuniteto asmenys

Žmonės, turintys nusilpusią imuninę sistemą (pvz., po chemoterapijos, vartojant imunosupresinius vaistus ar sergant lėtinėmis ligomis), gali išlikti užkrečiami iki dviejų savaičių. Tokiais atvejais sprendimą dėl grįžimo į darbą ar viešą aplinką turėtų priimti gydytojas, atsižvelgdamas į individualią būklę ir viruso aktyvumą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Gripo užkrečiamumo trukmė pagal amžių ir sveikatos būklę