Per didelis hemoglobinas - ką daryti?

Gavus kraujo tyrimų rezultatus, daugelis mūsų išsigąsta pamatę nukrypimus nuo normų. Vienas iš dažniausiai aptariamų rodiklių – hemoglobinas. Nors daug kalbama apie mažą hemoglobino kiekį (anemiją), padidėjęs hemoglobino lygis taip pat gali būti pavojingas ir reikalauti dėmesio.

Turinys

„Didelis hemoglobino kiekis nebūtinai reiškia ligą, tačiau jei jis išlieka aukštas ilgesnį laiką, būtina išsiaiškinti priežastį. Tai gali būti tiek fiziologinė adaptacija, tiek rimtos ligos požymis.“
— Dr. Mikkael Sekeres, hematologas, Cleveland Clinic

Kodėl tai svarbu?

Padidėjęs hemoglobino kiekis reiškia, kad kraujas tampa tirštesnis. Tai gali padidinti kraujo krešulių, insulto, širdies infarkto riziką, ypač jei šį pakitimą lydi kiti simptomai ar gretutinės ligos. Ne visais atvejais tai reiškia pavojų, tačiau ignoruoti šio rodiklio taip pat negalima.

Kada vertėtų sunerimti?

Nors kiekviena laboratorija pateikia šiek tiek skirtingas normas, orientacinės vertės yra:

Vyrams: > 175 g/l
Moterims: > 155 g/l
Vaikams: priklauso nuo amžiaus

Jeigu hemoglobino lygis žymiai viršija šias ribas arba pakilęs išlieka ilgą laiką – tai ženklas, kad reikia imtis veiksmų.

Kas yra hemoglobinas?

Hemoglobinas – tai geležies turintis baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jo pagrindinė funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į viso kūno audinius ir grąžinti anglies dioksidą atgal į plaučius, kad jis būtų pašalintas iš organizmo. Hemoglobinas yra neatsiejamas nuo žmogaus gyvybinės veiklos – be jo organizmo ląstelės negautų pakankamai deguonies.

Kartu su kitais kraujo rodikliais, hemoglobino kiekis padeda įvertinti bendrą žmogaus sveikatos būklę, kvėpavimo ir kraujotakos sistemų veiklą, bei gali būti pirmas požymis, rodantis tam tikrus organizmo sutrikimus.

Hemoglobino normos

Hemoglobino normos priklauso nuo žmogaus lyties, amžiaus bei net gyvenamosios vietos (pvz., aukštikalnės gali natūraliai padidinti šio baltymo kiekį).

Svarbu paminėti, kad šios ribos gali nežymiai skirtis priklausomai nuo laboratorijos. Todėl vertinant rezultatus būtina atsižvelgti į konkrečias pateiktas ribas bei bendrą klinikinį kontekstą.

Kaip matuojamas hemoglobinas?

Hemoglobino lygis nustatomas bendrame kraujo tyrime (BKT), kuris dažnai atliekamas profilaktiškai arba esant tam tikriems nusiskundimams. Tyrimas yra greitas, nereikalaujantis sudėtingo pasiruošimo. Rezultatai paprastai pateikiami tą pačią arba kitą dieną.

„Hemoglobino lygis – vienas iš paprasčiausių, bet daug pasakančių rodiklių. Jis gali atskleisti tiek ūmius sutrikimus, tiek lėtines būkles. Nors žmonės dažnai kreipia dėmesį tik į mažą hemoglobiną, padidėjęs jo kiekis gali būti ne mažiau svarbus diagnostinis ženklas.“
— Dr. Ranya Sweis, vidaus ligų gydytoja, Mayo Clinic

Per didelio hemoglobino priežastys

Padidėjęs hemoglobino kiekis gali būti tiek normalios organizmo adaptacijos rezultatas, tiek rimtos ligos požymis. Todėl labai svarbu žinoti galimas priežastis ir kontekstą, kuriame tai nustatyta.

Fiziologinės (nepavojingos) priežastys

Kai kuriais atvejais padidėjęs hemoglobinas yra organizmo atsakas į aplinkos ar gyvenimo būdo veiksnius. Šiose situacijose tai nėra liga, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti komplikacijų, jei priežastis nebus pašalinta.

Gyvenimas aukštikalnėse. Esant mažesniam deguonies kiekiui ore, organizmas natūraliai pradeda gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, kad kompensuotų deguonies trūkumą. Tai dažnas reiškinys tarp žmonių, gyvenančių aukštai kalnuose, pvz. Anduose ar Himalajuose.

Rūkymas. Tabako dūmai mažina deguonies pasisavinimą kraujyje, todėl organizmas kompensuoja tai padidindamas hemoglobino kiekį. Neretai rūkaliai turi aukštesnius hemoglobino rodiklius nei nerūkantieji.

Intensyvus fizinis krūvis. Profesionalūs sportininkai, ypač ištvermės sportų atstovai, gali turėti šiek tiek padidėjusį hemoglobino kiekį. Tai padeda pagerinti deguonies tiekimą raumenims.

Patologinės (ligas rodančios) priežastys

Kai padidėjęs hemoglobinas nėra susijęs su gyvenimo būdu ar aplinka, būtina įtarti patologines būkles, kurioms reikalingas gydymas ar stebėjimas.

Dehidratacija. Esant skysčių trūkumui, kraujas tampa koncentruotas, todėl hemoglobino kiekis atrodo padidėjęs. Tai dažnai būna laikina ir normalizuojasi atkūrus skysčių balansą.

Plaučių ligos (pvz., LOPL). Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga ar kitais kvėpavimo sutrikimais, organizmas gauna mažiau deguonies. Reaguodamas į tai, kaulų čiulpai pagamina daugiau raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino.

Širdies ligos. Įgimtos ar įgytos širdies ydos, trukdančios efektyviam kraujo prisotinimui deguonimi, taip pat gali skatinti hemoglobino didėjimą.

Policitemija vera. Tai reta kraujo liga, kai kaulų čiulpai gamina per daug kraujo ląstelių, įskaitant hemoglobiną. Liga gali sukelti padidėjusią trombozės riziką ir reikalauja specializuoto gydymo.

Inkstų navikai ar kitos patologijos. Kai kurios inkstų ligos skatina per didelę eritropoetino – hormono, skatinančio kraujo ląstelių gamybą – gamybą. Tai gali lemti antrinę eritrocitozę (padidėjusį raudonųjų kraujo kūnelių kiekį).

„Kai pacientui nustatome padidėjusį hemoglobino kiekį, pirmiausia ieškome priežasties: ar tai fiziologinis reiškinys, ar lėtinės ligos simptomas. Pavojingiausia, kai pacientas jaučia simptomus, bet delsia kreiptis į gydytoją.“
— Dr. Eric J. Topol, kardiologas, Scripps Research

Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Ne kiekvienas padidėjęs hemoglobino kiekis iškart pasireiškia simptomais. Kai kurie žmonės gali gyventi ilgą laiką nežinodami, kad jų hemoglobinas viršija normą. Tačiau tam tikrais atvejais, ypač kai šis rodiklis kyla dėl patologinių priežasčių, gali atsirasti simptomų, rodančių organizmo apkrovą ar deguonies pusiausvyros sutrikimą.

Dažniausi simptomai

Galvos skausmas. Padidėjęs hemoglobinas gali sutirštinti kraują, o tai mažina kraujotakos efektyvumą smegenyse. Dėl to žmogus gali jausti spaudimą ar sunkumą galvoje, ypač rytais.

Nuovargis. Nors tai gali pasirodyti nelogiška (juk hemoglobinas perneša deguonį), padidėjęs kiekis gali lemti blogesnę mikrocirkuliaciją, todėl organai negauna deguonies taip efektyviai, kaip turėtų.

Svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai. Tai ženklas, kad smegenys gali nepakankamai gauti deguonies arba patiria kraujotakos disbalansą.

Paraudusi veido ar odos spalva. Vienas iš klasikinių policitemijos požymių – paraudusi veido, ausų, kaklo oda. Tai susiję su padidėjusiu kraujo tūriu ir slėgiu.

Niežėjimas po dušo. Ypatingai po karšto vandens. Šis simptomas siejamas su tam tikromis kraujo ligomis, ypač policitemija vera, kai kraujo kūnelių kiekis reaguoja į šilumą.

Regėjimo sutrikimai. Kai kraujas tampa tirštesnis, gali sutrikti kraujotaka tinklainėje, atsirasti neryškus matymas, regos miglotumas.

Aukštas kraujospūdis. Tirštas kraujas gali lemti didesnį pasipriešinimą kraujagyslėse, o tai ilgainiui kelia spaudimą.

Kraujagyslių trombozės rizika. Didelis hemoglobino lygis susijęs su padidėjusia kraujo krešulių susidarymo rizika, o tai gali sukelti infarktą, insultą ar plaučių emboliją.

„Tirštas kraujas – tarsi klampesnis automobilio tepalas. Jis sunkiau cirkuliuoja, ypač mažose kraujagyslėse, todėl simptomai dažniausiai pasireiškia ten, kur cirkuliacija yra jautriausia – smegenyse, odoje, akyse.“
— Dr. Michael DeBaun, hematologas, Vanderbilt University Medical Center

Svarbu paminėti, kad šie simptomai dažnai pasitaiko ir esant kitoms ligoms ar būklėms. Todėl vien simptomų nepakanka diagnozei nustatyti, tačiau jie gali būti svarbus signalas nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Vien padidėjęs hemoglobinas ne visada reiškia pavojų gyvybei, tačiau būtent kontekstas – simptomai, priežastys ir tyrimų dinamika – lemia, ar situacija reikalauja gydytojo dėmesio. Kartais tai gali būti trumpalaikis pokytis dėl dehidratacijos ar fizinio krūvio, bet taip pat tai gali būti rimtos lėtinės ligos ar net vėžio ženklas.

Kritiniai hemoglobino lygiai

Pagal daugelio laboratorijų rekomendacijas, pavojingais laikomi šie rodikliai:

Vyrams: > 180–190 g/l
Moterims: > 160–170 g/l

Jeigu hemoglobino kiekis viršija šias ribas, tai gali rodyti rimtą pažeidimą – ypač jeigu kartu randami ir padidėję hematokrito ar eritrocitų rodikliai. Tokiu atveju būtina ne tik pakartoti tyrimą, bet ir pradėti ieškoti priežasties.

„Hemoglobino kiekis nėra diagnozė savaime. Jis tarsi ledkalnio viršūnė – matomas paviršiuje, tačiau slepiantis visą ligos istoriją. Jei hemoglobinas pakilęs be aiškios priežasties, tai visada yra signalas veikti.“
— Dr. Brian Proctor, šeimos gydytojas, Advocate Health Care

Įspėjamieji ženklai, kada negalima delsti

Jeigu tyrimas kartojamas kelis kartus ir rodiklis nesikeičia ar auga.
Jeigu padidėjęs hemoglobinas nustatomas kartu su simptomais (nuovargis, galvos skausmas, paraudusi oda, kraujospūdžio pakilimas).
Jeigu žinote, kad rūkote, vartojate papildus, sportuojate intensyviai ar gyvenate aukštikalnėse, tačiau rodiklis išlieka aukštas net koregavus šiuos veiksnius.
Jeigu turite giminaičių, sirgusių kraujo ligomis (pvz., policitemija vera ar mieloproliferaciniais sindromais).
Jeigu hemoglobinas padidėjo netikėtai – be akivaizdžių išorinių priežasčių.

Kokio specialisto pagalbos ieškoti?

Kreiptis pirmiausia reikėtų į šeimos gydytoją, kuris įvertins tyrimo rezultatus, simptomus ir paskirs papildomus tyrimus. Esant reikalui, pacientas gali būti nukreiptas:

pas hematologą, jei įtariamos kraujo ligos (pvz., policitemija vera),
pas pulmonologą, jei įtariamos plaučių problemos (pvz., LOPL),
pas nefrologą, jei galimos inkstų priežastys.

Gydytojas gali taip pat pasiūlyti atlikti išsamesnį tyrimų rinkinį, kurio pagrindu bus sprendžiama dėl gydymo ar stebėjimo plano.

Diagnostika ir papildomi tyrimai

Padidėjęs hemoglobinas gali būti atsitiktinis radinys, tačiau dažniausiai tai yra kito proceso rezultatas, kurį būtina nustatyti. Šeimos gydytojas ar specialistas įvertina situaciją ir skiria papildomus tyrimus, padedančius nustatyti arba atmesti rimtesnes priežastis.

Bendras kraujo tyrimas (BKT)

Tai pirminis tyrimas, kuriame matuojamas:

Hemoglobino kiekis
Eritrocitų kiekis
Hematokritas (kraujo ląstelių santykis su skysčių dalimi)
Vidutinis eritrocito tūris (MCV)

Šis tyrimas leidžia įtarti eritrocitozę, kraujo tirštėjimą ar galimus kitus kraujodaros sutrikimus.

Eritropoetino kiekio tyrimas

Eritropoetinas (EPO) – inkstuose gaminamas hormonas, stimuliuojantis raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Jei jo lygis padidėjęs, tai gali rodyti inkstų naviką ar kitą patologiją. Jeigu lygis sumažėjęs, galima įtarti pirminę eritrocitozę, pvz., policitemiją vera.

„Skirtingas eritropoetino lygis padeda diferencijuoti padidėjusio hemoglobino priežastis – ar tai organizmo atsakas į hipoksiją, ar autonominė kraujodaros sistemos disfunkcija.“
— Dr. Donna DiMichele, hematologė, NIH

Kraujo dujų tyrimas

Tai tyrimas, kuris matuoja deguonies kiekį kraujyje, anglies dioksidą ir kraujo pH. Jis naudingas, jei įtariamos plaučių ar kvėpavimo sistemos problemos.

Šlapimo tyrimai

Naudingi vertinant inkstų funkciją, galimus navikinius procesus ar eritropoetino perprodukciją.

Vaizdiniai tyrimai

Priklausomai nuo įtariamos priežasties, gali būti skiriami:

Plaučių rentgenograma, jei įtariama kvėpavimo sistemos liga.
Pilvo organų echoskopija – padeda įvertinti inkstų būklę ir navikus.
Galvos ar širdies echoskopija, jei yra kraujotakos sutrikimų simptomų.

Genetiniai tyrimai

Jei įtariama policitemija vera ar kiti mieloproliferaciniai sindromai, gali būti atliekamas JAK2 mutacijos tyrimas – tai dažnas genetinis pokytis, susijęs su šia kraujo liga.

Diagnostika paprastai atliekama etapais – nuo paprastų kraujo tyrimų iki specializuotų procedūrų, priklausomai nuo bendros paciento būklės, simptomų ir tyrimų rezultatų.

Gydymo galimybės

Padidėjusio hemoglobino gydymas nėra vienodas visiems. Gydymo planas priklauso nuo to, kas sukelia šį pokytį – ar tai fiziologinė adaptacija, ar rimta liga. Todėl prieš pradedant gydymą, būtina nustatyti tikslią priežastį ir įvertinti bendrą sveikatos būklę.

Fiziologinių priežasčių koregavimas

Kai hemoglobino kiekio padidėjimą lemia gyvensenos veiksniai, sprendimai gali būti gana paprasti:

Rūkymo nutraukimas. Nutraukus rūkymą, per kelis mėnesius hemoglobino lygis dažnai grįžta į normą.
Skysčių balanso atstatymas. Esant dehidratacijai, svarbiausia – gerti pakankamai vandens. Tai ypač aktualu vasarą arba žmonėms, vartojantiems diuretikus.
Fizinio krūvio optimizavimas. Jei sportuojate intensyviai, gali būti verta sumažinti krūvį ir stebėti hemoglobino pokyčius.

Šie sprendimai efektyvūs, kai nėra papildomų simptomų ar patologinių radinių.

Gydymas esant ligoms

Kai hemoglobino kiekio padidėjimą sukelia ligos, taikomas tikslinis gydymas:

1. Policitemija vera. Tai viena dažniausių patologinių priežasčių. Gydymo tikslas – sumažinti kraujo tirštumą ir trombozių riziką:

Flebotomija. Tai procedūra, kurios metu pašalinama tam tikras kiekis kraujo – kaip kraujo donorystė, tik gydymui.
Vaistai. Gali būti skiriamas hidroksiurėja – vaistas, slopinantis per didelę kraujo kūnelių gamybą.

2. Lėtinės plaučių ligos. Gydymas orientuotas į kvėpavimo funkcijos gerinimą, gali būti taikoma:

Bronchus plečiantys vaistai
Deguonies terapija
Kvėpavimo mankšta

3. Inkstų navikai ar kitos ligos. Esant per dideliam eritropoetino kiekiui dėl naviko ar hormoninės disfunkcijos, gydymas priklauso nuo naviko tipo – chirurgija, chemoterapija, stebėjimas.

4. Hipoksija dėl širdies ar kvėpavimo sistemos sutrikimų. Tokiu atveju svarbu gydyti pagrindinę ligą: širdies nepakankamumą, įgimtas ydas ar kvėpavimo neefektyvumą.

„Svarbiausia ne tik sumažinti hemoglobino kiekį, bet ir suprasti, kodėl organizmas jį didina. Tik tuomet galima išvengti komplikacijų, kurios gali būti sunkios ar net mirtinos.“
— Dr. James George, hematologas, University of Oklahoma

Gydymo tikslai

Gydymo metu siekiama:

Sumažinti trombozių (kraujo krešulių) riziką
Užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių komplikacijoms
Užtikrinti normalų deguonies tiekimą į audinius
Pašalinti pagrindinę ligą arba sumažinti jos progresavimą

Mityba ir gyvenimo būdas

Nors padidėjęs hemoglobino kiekis dažnai susijęs su vidinėmis organizmo būklėmis ar ligomis, gyvenimo būdas taip pat gali turėti reikšmingos įtakos. Tam tikri mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai prisideda prie geresnės kraujotakos, mažina kraujo klampumą bei padeda sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Viena iš dažniausių klaidingai padidėjusio hemoglobino priežasčių – dehidratacija. Kai organizmas netenka skysčių dėl prakaitavimo, karščio ar nepakankamo vandens vartojimo, kraujas tampa tirštesnis, o tai gali sukelti hemoglobino padidėjimą. Norint išvengti šio reiškinio, rekomenduojama palaikyti tinkamą skysčių balansą ir gerti pakankamai vandens kasdien. Kiekis gali kisti priklausomai nuo žmogaus svorio, klimato sąlygų ir fizinio aktyvumo lygio, tačiau įprastai rekomenduojama suvartoti bent 1,5–2 litrus per parą. Jei žmogus serga širdies ar inkstų ligomis, dėl tikslaus kiekio būtina pasitarti su gydytoju.

Mitybos korekcijos gali būti reikšmingos tiems, kurių hemoglobinas nežymiai padidėjęs ir kurių mityboje dominuoja geležies gausūs produktai. Nors geležis yra būtina organizmui, jos perteklius gali sukelti priešingą efektą. Esant padidėjusiam hemoglobinui, rekomenduojama riboti raudonos mėsos, kepenėlių ir kitų labai daug geležies turinčių maisto produktų vartojimą – nebent gydytojas paskyrė kitaip. Papildų su geležimi vartojimas turėtų būti grindžiamas tik medicininėmis indikacijomis, nes jų perteklinis naudojimas gali pakenkti. Vietoje to verta rinktis subalansuotą mitybą, kurioje gausu antioksidantų – uogų, žalialapių daržovių, riešutų – kurie palaiko kraujagyslių sveikatą ir mažina oksidacinį stresą. Taip pat reikėtų vengti dažnai vartoti alkoholį, kuris gali skatinti dehidrataciją ir trikdyti kepenų funkciją.

Fizinė veikla yra svarbi bendrai sveikatai, tačiau esant padidėjusiam hemoglobino lygiui reikėtų elgtis atsargiai. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar tempimo pratimai, gerina kraujotaką ir padeda reguliuoti kraujospūdį. Tačiau per didelis fizinis krūvis, ypač intensyvūs ištvermės pratimai, gali dar labiau padidinti hemoglobino kiekį. Todėl rekomenduojama tokį sportą riboti arba derinti su gydytoju, ypač jei nustatyta kraujo liga ar širdies problemos.

Rūkymas yra vienas svarbiausių išorinių veiksnių, skatinančių hemoglobino kiekio padidėjimą. Tabako dūmai mažina deguonies pasisavinimą, todėl organizmas reaguoja gamindamas daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Rūkymo atsisakymas ilgainiui pagerina deguonies pasisavinimą ir padeda sumažinti hemoglobino kiekį, todėl tai yra vienas efektyviausių neinvazinių būdų prisidėti prie sveikatos gerinimo.

„Maisto papildų vartojimas iš įpročio – viena dažniausių per didelio geležies kiekio organizme priežasčių. Be medicininės priežasties, papildai gali labiau pakenkti nei padėti.“
— Dr. Ashutosh Wechalekar, hematologas, Royal Free Hospital London

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar padidėjęs hemoglobinas visada reiškia ligą?

Ne. Hemoglobino kiekis gali padidėti dėl visiškai normalių fiziologinių veiksnių – pavyzdžiui, jei gyvenama aukštikalnėse, rūkomas tabakas arba organizmas dehidratuotas. Tačiau jei padidėjimas išlieka ilgesnį laiką arba kartu atsiranda simptomų, būtina ieškoti priežasties, nes tai gali rodyti lėtinę ligą.

Ar hemoglobinas gali sumažėti savaime?

Taip, kai kuriais atvejais. Pavyzdžiui, jei padidėjimą lėmė dehidratacija, skysčių balanso atstatymas grąžins hemoglobino lygį į normą. Nutraukus rūkymą ar sumažinus fizinį krūvį, rodikliai taip pat gali sumažėti. Visgi, jei priežastis yra patologinė, savaiminio sumažėjimo tikėtis nereikėtų.

Ar galiu toliau sportuoti, jei hemoglobinas padidėjęs?

Priklauso nuo priežasties. Jei esate sportininkas, padidėjęs hemoglobinas gali būti susijęs su treniruočių krūviu. Tokiu atveju rekomenduojama jį optimizuoti. Tačiau jei hemoglobinas padidėjęs dėl kraujo ar plaučių ligų, sporto planą reikėtų derinti su gydytoju. Intensyvus fizinis krūvis gali padidinti komplikacijų riziką.

Ar reikia laikytis specialios dietos?

Speciali dieta nėra būtina visiems. Tačiau jei hemoglobinas žymiai padidėjęs, rekomenduojama riboti geležies turtingų produktų vartojimą, ypač jei jų vartojama daug be medicininės priežasties. Taip pat verta atsisakyti papildų su geležimi, jei jų nepaskyrė gydytojas.

Kiek kartų reikia kartoti kraujo tyrimus?

Jeigu hemoglobinas padidėjęs tik vieną kartą, rekomenduojama tyrimą pakartoti po 2–4 savaičių. Jei pakilimas išlieka arba didėja, reikėtų atlikti išsamesnius kraujo ir instrumentinius tyrimus. Gydymo metu tyrimai kartojami pagal specialisto nurodymus – kartais kas mėnesį, kartais kas kelis mėnesius.

Ar šią būklę galima visiškai išgydyti?

Tai priklauso nuo priežasties. Jei padidėjęs hemoglobinas susijęs su laikinu veiksniu, pvz., skysčių trūkumu, sportu ar rūkymu, dažniausiai užtenka koreguoti gyvenimo būdą. Esant lėtinėms ligoms, tokioms kaip policitemija vera, būklė yra valdoma ilgalaikiu gydymu ir stebėjimu, bet ne visada visiškai išgydoma.