Darbo dienos, kupinos įtampos, greitų terminų, nuolatinių pokyčių ir komunikacijos trikdžių, tapo įprasta realybė daugelyje organizacijų. Tačiau ar tikrai susimąstome, kokį poveikį toks ritmas turi žmogaus sveikatai? Lėtinis stresas darbo aplinkoje ne tik mažina darbuotojų produktyvumą, bet ir tiesiogiai veikia jų fizinę bei emocinę savijautą – nuo virškinimo sutrikimų iki depresijos ar net širdies ligų.
Kai stresas tampa kasdienybe, rizikuojame ne tik verslo rezultatais, bet ir žmonių gerove.
Kodėl darbinis stresas toks pavojingas?
Trumpalaikis stresas gali net padėti – suaktyvinti dėmesį, skatinti sprendimų priėmimą. Tačiau kai jis tampa nuolatiniu fonu, organizmas pradeda gyventi „nuolatinės kovos režimu“: išsiskiria per didelis kiekis kortizolio, kraujospūdis ilgainiui kyla, ima sutrikti miegas, silpnėja imuninė sistema.
Visa tai tampa pagrindu įvairioms lėtinėms ligoms – nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų iki virškinimo problemų ar hormoninio disbalanso. Ilgainiui tai gali pereiti ir į psichologines būsenas – nerimą, panikos priepuolius ar perdegimą.
Dažniausi streso šaltiniai darbe
Stresą darbe dažniausiai sukelia ne pats darbas, o darbo organizavimo kultūra. Kai darbuotojui keliami neaiškūs lūkesčiai, trūksta palaikymo iš vadovo ar vyrauja nuolatinė įtampa tarp kolegų – organizmas reaguoja taip, tarsi grėstų pavojus.
Dažniausiai įvardijami streso šaltiniai darbo aplinkoje:
– Per didelis darbo krūvis arba neadekvatūs terminai
– Nepakankama komunikacija ar informacijos trūkumas
– Mikrovaldymas, pasitikėjimo stoka
– Emociniai konfliktai, užslėptas mobingas
– Darbo ir poilsio balanso nebuvimas
Kaip atpažinti perdegimo riziką?
Kai stresas ilgainiui kaupiasi, o žmogus nejaučia jokios emocinės ar struktūrinės paramos, jis ima „atsijungti“. Tipiniai simptomai: nuolatinis nuovargis net po savaitgalio, motyvacijos stoka, sumažėjęs domėjimasis darbu, dažnesni sveikatos negalavimai. Kai kuriems tai pasireiškia cinišku požiūriu į kolegas ar darbą, kiti tiesiog ima „išsijunginėti“ emociškai – tai klasikiniai perdegimo požymiai.
Jei šių simptomų nepaisoma, darbuotojas gali tiesiog pasitraukti iš darbo rinkos ilgam laikui – o tai jau turi rimtų pasekmių tiek asmeniui, tiek organizacijai.
Ką gali padaryti darbdavys?
Pirmiausia – suprasti, kad streso valdymas nėra vien tik darbuotojo atsakomybė. Tai – organizacinės kultūros dalis. Vadovai, kurie kuria saugią, pasitikėjimu grįstą aplinką, leidžia atvirai kalbėti apie sunkumus ir pasirūpina aiškiais darbo procesais, stiprina visos komandos atsparumą stresui.
Kita vertus, labai svarbu neapsiriboti pavieniais „geros savijautos“ gestais – būtini tikslingi, struktūruoti sprendimai. Vienas jų – profesionalūs streso valdymo mokymai, kuriuose darbuotojai ne tik sužino, kas yra stresas, bet ir išmoksta realių, pritaikomų metodų jam mažinti.
Mokymai, kurie kuria pokytį
Vis daugiau organizacijų Lietuvoje renkasi ne improvizuotas „vidines kalbas“, o išorinių ekspertų vedamus streso valdymo užsiėmimus. Kodėl? Nes tai – veiksminga.
Būtent tokias programas siūlo „Balanso Ekspertai“. Jų organizuojami mokymai pritaikyti realioms darbo situacijoms – ne sausa teorija, o praktinės dirbtuvės, kurios padeda:
– atpažinti perdegimo riziką
– įsisavinti streso valdymo technikas
– gerinti komandos bendravimą
– kurti emociškai sveiką darbo atmosferą
Be to, „Balanso Ekspertai“ siūlo ir papildomas paslaugas: mindfulness praktiką, koučingą vadovams, mobingo prevencijos mokymus bei psichologo konsultacijas įmonėms.
Investicija į darbuotojų emocinę sveikatą nėra prabanga – tai būtinybė organizacijoms, kurios nori augti tvariai.