Net 89 proc. lietuvių žiemą trūksta vitamino D. Įdomu tai, kad jo kiekis kraujyje išliks 3-4 savaites, todėl vasarą šis iš saulės gautas vitaminas pradedamas kaupti spalio antroje pusėje. Kai kurie žmonės ir toliau mėgaujasi saule rudenį šiltuose kraštuose. Tiesa, yra ir kitų būdų palaikyti rekomenduojamą vitamino D kiekį kraujyje, tačiau, pirmiausia turime suprasti, kam ir kiek iš tiesų šio vitamino reikia. Apie vitamino D trūkumą kalbama nemažai – lietuviai žino, kad dėl šalyje vyraujančio klimato greičiausiai jo trūks. Tačiau kiek tiksliai jo vartoti, kas nutinka suvartojus per daug ar per mažai, informacijos nepakanka.
Siūlomas tyrimas, turio pagalba išsiaiškinsite vitaminų trūkumą
Kartkartėmis reikia pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje, kad pacientai suprastų vitamino D dozę, ar pasirinktas preparatas veiksmingas, ar vitamino D per daug. Kiek vitamino D reikia vartoti, priklauso nuo saulėje praleisto laiko ir iš pradžių vartoto vitamino D kiekio. Jei dozė yra optimali, rudenį ir žiemą turime suvartoti 800-1000 tarptautinių vienetų per dieną ( TV) vitamino D. Jei lygis mažas arba labai mažas, priklausomai nuo vertės gali būti rekomenduojama 2000-4000 TV dozė arba vienkartinė 40 000 TV. Tačiau kiekvienu atveju rinkitės vitamino D preparatą, bet prieš tai, svarbu įvertinti bendrą asmens sveikatą ir kitas esamas ligas. Aktyvioji vitamino D forma, reikalinga tam, kad organizme būtų užtikrinta daugiau nei 3000 skirtingų procesų. Norint išvengti įvairių sveikatos sutrikimų patariama palaikyti optimalų vitamino D lygį organizme ištisus metus. Šio vitamino trūkumas nėra iš karto pastebimas. Todėl svarbu periodiškai atlikti tyrimus.
Specialistų teigimu, normaliai organizmo veiklai palaikyti iš viso reikia 13 vitaminų
Skirtumas tarp B12 ir kitų vitaminų grupių yra tas, kad jame gausu kobalto. Šis mikroelementas yra apsuptas amino rūgščių, todėl jis dar vadinamas kobalaminu. Šių medžiagų galima rasti tik gyvūninės kilmės produktuose: kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose ir jūros dumbliuose, taip pat tam tikrų rūšių mielėse. Tačiau šio elemento įsisavinimas organizme yra itin sudėtingas procesas. Organizmo gebėjimas įsisavinti vitaminą B12 yra gana komplikuotas. Tam daugiausia įtakos turi gerai funkcionuojanti virškinimo sistema. Net su maistu gaudamas pakankamą vitamino B12 kiekį, organizmas ne visuomet jį geba įsisavinti ir pernešti į ląsteles. B12 yra itin svarbus visiems organizmo audiniams, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi. Kaip teigia specialistė, trūkstant šio vitamino, kyla rizika susirgti specifine anemija. Kraujo tyrime svarbu stebėti ne tik hemoglobino rodiklį, bet MCV ir MCH eilutes. Padidėjęs MCV kraujo rodiklis gali būti susijęs su vitamino B12 stoka. Šios ligos simptomai pasireiškia išbalusiomis lūpomis, papilkėjusia ar pageltusia oda, nusilpusiais raumenimis, dažnu oro trūkumu, sumažėjusiu energingumu, perdėtu nervingumu, pykčiu ar depresija. Pastebėjus šiuos simptomus, patariama atlikti kraujo tyrimus.
Net jei kraujo tyrimas nerodo šio vitamino trūkumo, turėtumėte reguliariai atlikti kraujo tyrimus, jei jaučiate nerimą keliančius simptomus. Be to, jei sirgote skrandžio, kasos ir kepenų ligomis, turite mažai skrandžio rūgšties, esate vegetaras, nevengiate alkoholio arba esate vyresni nei 50 metų, rekomenduojama vartoti vitamino B12 papildus. Net vartojant maisto papildus, žmogui gali neužtekti taip reikalingo vitamino B12. Organizmas iš įprastų maisto papildų geba pasisavinti tik iki 30 proc. jam reikalingų medžiagų. Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio (parengta tinklaraštininkų), kiekvienu individualiu atveju būtina kreiptis į specialistus.