Kas yra makroelementai ir kokią naudą iš jų gauname?

Essential-Guide-to-Healthy-Eating-2-752x472

Jei bent kiek domitės sveika gyvensena ir sveika mityba, turbūt teko girdėti apie makroelementus. Makroelementai – tai cheminiai maisto produktų elementai, suteikiantys žmogaus organizmui maksimalų energijos kiekį. Yra trys pagrindinės makroelementų grupės: baltymai, angliavandeniai ir riebalai. Subalansavus savo mitybą taip, kad joje būtų tinkamas makroelementų kiekis ir atsižvelgus į valgomo maisto kalorijas galima pasiekti įspūdingų rezultatų. O tai yra gera savijauta ir nepalaužiama sveikata. Makroelementų planavimas sudarant savo mitybos planą aktualus bet kokio amžiaus žmonėms siekiantiems bet kokių mitybos įpročių ar sveikatos gerinimo tikslų.

Kiekviena makroelementų grupė vaidina savo vaidmenį:

  • Baltymai. Baltymai dalyvauja beveik visose organizmo funkcijose, kartu su aminorūgštimis baltymai formuoja kūno audinius, palaiko skysčių balansą. Kai organizme yra pakankamai baltymų, jaučiamės sotūs, puikiai dirba mūsų raumenys. Rekomenduojama kasdien suvalgyti 0,8 gramo baltymų kiekvienam kūno kilogramui. Baltymų gausu mėsoje, sūryje, žuvyje, kiaušiniuose, duonoje.
  • Angliavandeniai. Angliavandeniai kaip ir baltymai yra mūsų energijos šaltinis. Nors populiarioji sveikatinimo literatūra kartais be pagrindo peikia angliavandenius, reikėtų nepamiršti, kad atsižvelgdami į savo organizmą turite vengti nebent konkrečių jums kenksmingų angliavandenių ir tik pernelyg didelio jų kiekio. Angliavandeniai svarbūs normaliai smegenų veiklai, jie palaiko hormonų balansą. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 45-60 proc. mūsų raciono vertės. Tinkamas angliavandenių šaltinis yra augalinis maistas, angliavandenių yra piene.
  • Riebalai. Riebalai neatsiejami nuo hormonų balanso ir energingumo, be to, padeda kitoms maisto medžiagoms atlikti savo funkciją. Juk ne veltui morkų sultis gardiname šlakeliu aliejaus! Kalbant apie suaugusio žmogaus mitybą riebalai turėtų sudaryti 20-35 proc. suvartojamų kalorijų. Jei norite į racioną įtraukti daugiau riebalų, valgykite daugiau avokadų, migdolų, riebios žuvies, sojų produktų.
  • Makromineralai. Natris, kalis, magnis – tai vis makromineralai, kurių dienos eigoje su maistu turime gauti gana daug. Natris veikia vandens balansą organizme, kalis užtikrina gerą nervų sistemos veiklą, būtent su nervų sistema susijęs ir magnis, kuris greta to dar ir stiprina kaulus bei atlieka kitas svarbias funkcijas.
  • Vanduo. Nors vandens poreikis organizmui priklauso nuo žmogaus aktyvumo, klimato, kuriame jis gyvena, paprastai rekomenduojama išgerti apie 2500 ml į dieną. Racionalus vandens vartojimas užtikrins, kad organizmas nepraras reikiamo skysčių kiekio, vanduo apskritai gerina mūsų virškinimą, todėl gali turėti lemiamą įtaką normaliai mitybai.

Jei ketinate imtis naujo mitybos plano, nepameskite galvos dėl makroelementų blogąja šio žodžio prasme ir neleiskite naujai informacijai užgožti sveiko proto. Planuodami makro maisto medžiagų kiekį mityboje nepamirškite ir mikroelementų: vitaminų D, B, tokių mineralų kaip kalcis ir cinkas. Suderinti mikroelementų ir makro maisto medžiagų kiekį nėra taip sudėtinga, kadangi daugelyje maisto produktų galima rasti tiek vienų, tiek kitų. Pavyzdžiui, tokiame baltyminiame maiste kaip mėsa, pupelės ar pienas gausu geležies ir vitamino D. O kai norėdami padidinti angliavandenių kiekį valgome daržoves ir vaisius, tuo pat metu pasisaviname ir didelį spektrą vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų.