Kada tikrai reikia psichologinės pagalbos?

Keičiantis metų laikams dažnai keičiasi ir mūsų nuotaikos – vieni liūdniau jaučiasi rudenį, kai atšalęs oras nebe suteikia tiek daug galimybių pasėdėti gamtoje ir atsipalaiduoti, o darganoti orai ir lietus kartu su savimi atneša niūrią nuotaiką. Tuo tarpu kitiems gali būti liūdna ir pavasarį, kai oras, priešingai nei rudenį, pradeda džiuginti, tačiau apart jo daugiau niekas taip ir nepradžiugina – užmigęs žiemos miegu pramiegojai kažką svarbaus ir dabar sunku susigaudyti, kas vyksta aplinkui.
Kai mums liūdna, dažnai esame linkę šį jausmą pavadinti depresija – tačiau ar tikrai visada taip drąsiai galime sau nustatyti ligą, apie kurią galbūt ne viską žinome? Ar iš karto reikia kreiptis į psichologinės pagalbos specialistus ar verkti draugui ant peties apie nenusisekusį gyvenimą?

Kada tikrai reikia psichologinės pagalbos?
Pirmiausia reikėtų pabandyti su problemomis susidoroti pačiam. Apgalvoti, ar iš tikrųjų viskas yra taip blogai, kaip atrodo – daugelį problemų sugalvojame patys, dėl likusių dažniausiai kaltas mūsų požiūris. Pažiūrėjus į viską iš kitos pusės, galima rasti netikėtų situacijos aspektų, kurie padėtų išspręsti visas problemas. Pozityvus mąstymas yra pati geriausia psichologinė pagalba sau ir kitiems. Pažvelgus į viską su humoru, problemose įžvelgiant net ir pačių absurdiškiausių privalumų, pasidaro kur kas lengviau su jomis kovoti. Kai pažįsti savo priešą iš visų pusių, kovoti pasidaro kur kas paprasčiau ir jėgos sugrįžta tarsi savaime.
Žinoma, gyvenime nutinka tokių situacijų, kai patys nebegalime susitvarkyti su savo mintimis ir reikia, jog kas nors bent jau išklausytų – garsiai išsakytos problemos taip pat gali tapti mažesnės, o jeigu žmogus, kuriam nutarei patikėti savo paslaptis dar sugeba duoti ir protingus patarimus, gali būti praktiškai garantuotas, jog rimtesnės psichologinės pagalbos tau nebereikės.

Kada tikrai reikia psichologinės pagalbos?
Specialistų teikiama psichologinė pagalba toli graži nėra gėdinga ar žeminanti – geriau laiku sau pripažinti, jog kitos išeities nebėra ir imtis veiksmų, negu kasdien tyliai save graužti tikintis, jog pagausi auksinę žuvelę, kuri išpildys tris tavo norus ir įkvėps jėgų naujam gyvenimo etapui pradėti.
Svarbiausia yra suprasti ir atskirti, kada pats gali suteikti sau psichologinę pagalbą, o kada jau reikia kreiptis pas psichologą ar psichiatrą. Reikia pajausti, kad esi labai gilioje duobėje ir jeigu niekas neatneš kopėčių, baigsis blogai. Tačiau būtina pabandyti išlipti ir pačiam. Tada ir draugui bus lengviau papasakoti ir pats jausiesi geriau, kad bent jau pabandei.