Diagnozė dermatitas – žingsniai pasveikimo link

Dermatitas vaikui

Dermatitas vaikuiBėrimai, paraudusi, sausa, nenumaldomai niežtinti ir pleiskanojanti oda. Su tokiomis problemomis kasdien susiduria dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų, iš kurių didžioji dalis – vos kelių mėnesių ar metukų vaikai. Apimti baimės ir nežinios ką daryti kreipiamės į medikus, kurių išvados dažniausiai nedžiugina: tai – dermatitas ir su juo teks tiesiog susigyventi. Ką daryti? Ar ligą galima išgydyti, ar bent efektyviai suvaldyti? Nuo ko pradedamas dermatito gydymas? Atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų kviečiame atrasti šiame straipsnyje.

Kas tai – odos dermatitas? Kaip jį atpažinti?

Dermatitas – tai bendrinis terminas, kuriuo vadinamas odos uždegimas. Tai – itin dažna odos liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams pirmaisiais 3-6 gyvenimo mėnesiais. Ligos sukelti simptomai kenkia kokybiškam vaiko miegui, o neretai pasireiškiančios infekcinės ligos komplikacijos gali kelti itin rimtų problemų vaiko fizinei sveikatai. Mokslininkų duomenimis ši varginanti liga simptomus sukelia kiek daugiau nei 20% visų mažųjų mūsų šalies piliečių, ir šis skaičius nuolat auga. Su amžiumi vaikai dermatitą dažniausiai išauga, tačiau kitiems dermatitas tampa nuolatiniu gyvenimo palydovu. [1, 2, 4]

Dermatitą atpažinti ganėtinai nesunku: jei Jums ar Jūsų mažajam pasireiškia nuolatinis bėrimas, plėmais paraudusi oda, nuolatinis niežulys ir/ar odos išsausėjimas, tai – odos dermatitas. Neretais atvejais pastebimos ir didesnės ar mažesnės odos žaizdelės, pasireiškiančios dėl nenumaldomo niežulio sukelto kasymosi ar išsausėjimo sukeltų odos įtrūkimų. Tai – itin pavojingas reiškinys. Net menkiausios žaizdelės atveria vartus infekcijos sukėlėjams, kurių gydymui paprastų ir organizmui nekenksmingų priemonių gali tiesiog nepakakti. [1, 3, 4]

1, 2, 3, 4 Paveikslai. Veido dermatitas, odos dermatitas, dermatitas ant veido, alerginis dermatitas.

Dermatitas ant veido Dermatito simptomai

Veido dermatitas

Dermatito gydymas

Dermatito priežastys: ką žinome?

Nepaisant nuolat tobulėjančio biomedicinos mokslo ir nepailstamų pasaulio specialistų pastangų, vienareikšmiško atsakymo į klausimą kodėl susergame dermatitu nėra. Tačiau neabejotina yra tai, kad dermatitas – daugelio veiksnių tarpusavio sąveikos sukelta liga. Dermatito atsiradimui ir vystymuisi įtakos turi aplinkos veiksniai, kontaktas su cheminėmis medžiagomis, pasislėpusios ar besivystančios alergijos bei genetiniai veiksniai. [4, 6, 7]

Dermatitas – alergijos pasekmė ir sunkių alerginių susirgimų pranašas

Pirmiausia norėtume pabrėžti, kad dermatitas (kartais literatūroje minimas kaip atopinis dermatitas) ir alergija nėra sinonimai, tačiau pastebima, kad alergija yra viena iš svarbiausių priežasčių, sukeliančių varginančius ir itin sunkiai suvaldomus dermatito paūmėjimus. Mokslininkų duomenimis, net 80% visų dermatitu sergančių pacientų yra kažkam alergiški, o šios alergijos ir tampa svarbiausiu faktoriumi nulemiančiu ūmaus dermatito epizodus, kasymosi priepuolius, odos pažeidimus ir jų pasėkoje – sunkiai gydomas odos infekcijas. Būtent dėl šios priežasties pasaulio mokslininkai rekomenduoja būti atidiems ir vos diagnozavus dermatitą atlikti išsamius alergijos diagnostikos tyrimus, o atradus alergiją – ją kuo greičiau gydyti. Tai padės Jums išvengti sunkiai suvaldomų dermatito paūmėjimų ir jų sukeltų komplikacijų. [4,5,6]

Tačiau tai nėra vienintelis ryšys, siejantis alergiją su dermatitu. Pastebima, kad ankstyvas dermatito pasireiškimas gali tapti ir sunkių alerginių ligų (tokių kaip šienligė, alerginė astma ir kitos) pranašu. Daugiau nei pusei dermatitu sergančių vaikų kelių metų laikotarpyje išsivystė alerginė sloga, šienligė, alerginis rinitas arba bronchinė astma. Todėl, specialistų teigimu, atopinis dermatitas gali būti puikus pranašaujantis veiksnys, skatinantis kuo greičiau kreiptis į gydytojus alergologus, atlikti alergijų tyrimus ir laiku diagnozavus besivystančias alergijas – užkirsti joms kelią.[4]

Kaip suprasti, kad tai – vadinamasis alerginis dermatitas?

Atsakymą į šį klausimą Jums pateiks tik gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gyvos konsultacijos metu. Diagnozei išgryninti ir optimaliam ligos valdymo planui sudaryti gydytojas gali paskirti atlikti išsamius alergijos tyrimus iš kraujo, odos lopo arba dūrio mėginius. Jei liga pasireiškia Jūsų mažiesiems, gydytojas gali net paprašyti pradėti vesti mitybos dienoraštį. Tik surinkus kaip įmanoma daugiau informacijos apie Jūsų ligą, jos paūmėjimo periodus ir atlikus visus reikalingus tyrimus gydytojas gali pateikti tikslias išvadas bei rekomendacijas ligą suvaldyti.

Kaip gydyti dermatitą?

Kaip jau minėjome, dermatitu dažiausiai serga patys mažiausi mūsų šalies gyventojai, o su amžiumi pastarieji šią ligą tiesiog išauga. Tačiau kai kuriems sergantiesiems dermatitu pasiseka kiek mažiau ir su liga gyventi tenka visą gyvenimą. Šio susirgimo visiškai išgydyti kol kas tiesiog neįmanoma. Būtent todėl dermatito gydymas yra paremtas efektyvia ligos kontrole. Tai atliekama nuolat kruopščiai prižiūrint odą, gydant prie ligos paūmėjimų prisidedančias alergijas, o pažeistas odos vietas gydant medikamentiniais tepalais. [5, 6, 7]

Svarbu suprasti, kad dermatitas – itin asmeniška liga, kuriai vienodų gydymo rekomendacijų – nėra. Į kiekvieną pacientą reikia pažvelgti asmeniškai, mat tai, koks gydymo planas gali tikti vienam – kitam būklę gali netgi pabloginti. Dėl to itin svarbu pasirinkti gerą ir nuolat savo srity tobulėjantį specialistą, kuris ne tik padėtų atrasti dermatito paūmėjimo priežastis, sudarytų individualų ligos gydymo ir valdymo planą, bet ir būtų atviras rekomendacijų koregavimui ilgalaikėje dermatito gydymo eigoje.

Kaip prižiūrėti odą sergant dermatitu?

  • Maudykitės kasdien, tačiau ne karštame, o šiltame vandenyje.
  • Odą tepkite emolientais, o jei ką tik nusiprausėte, nepamirškite emolientais pasitepti per 3-5 minutes.
  • Po maudynių odos netrinkite rankšluosčiu, geriau drėgmę nusausinkite švelniai.
  • Laiku diagnozuokite būklę pabloginančius alergenus ir alergiją gydykite.
  • Dėvėkite laisvus, neaptemptus drabužius iš medvilninio pluošto. [4, 5, 6, 7]

Kur kreiptis sergant dermatitu?

Neretai, susidūrus su dermatito diagnoze pasimetame: kur kreiptis? Koks specialistas į mūsų ligą pažiūrės tikrai atsakingai? Ar alerginius tyrimus pasidaryti dar prieš einant pas specialistą? Ką daryti, jei liga – stipriai paūmėjusi, o eilės pas specialistą – keliems mėnesiams? Allergomedica klinikoje nuolat alergologijos srityje bei tarptautiniuose mokymuose besitobulinantys alergologai ir klinikiniai imunologai, laboratorijos specialistai bei mokslininkų komanda greitai ir efektyviai padės Jums išspręsti Jus kankinančias problemas. Čia pat klinikoje esanti sertifikuota laboratorija Jūsų tyrimus atliks naujausiais ir visame pasaulyje tiksliausiais pripažintais metodais, o prireikus papildomų tyrimų – pasitars su gydytojais ir padarys viską, ką gali šiuolaikinė diagnostika, kad gydytojas turėtų kuo pilnesnį Jūsų ligos žemėlapį. Kompleksinis Jūsų skundų, apžiūros ir tyrimų rezultatų įvertinimas padės gydytojui pateikti optimaliausią Jūsų ligos valdymo ir gydymo planą ir rekomendacijas, padėsiančias sumažinti, o gal net visiškai panaikinti ligos keliamą naštą.

 Literatūros šaltiniai:

  1. Amergican academy of dermatology „Atopic dermatitis: overview“.
  2. Spergel JM. Am J Clin Dermatol. 2008;9:233.
  3. Berke R et al. Am Fam Physician, 2012 .
  4. EAACI „About atopic dermatitis“.
  5. Bergmann MM, et al. J Allergy Clin Immunol Pract. 2013;1:22-8.
  6. Lever R, et al. Pediatr Allergy Immunol. 1998;9:13-9.
  7. Chamlin SL, et al. Pediatrics. 2004;114:607-11.