Pabandykite paklausti aplinkinių žmonių, kodėl jie rūko – rezultatai iš tikrųjų gali nustebinti. Esu kvaila, neturiu valios mesti – susigėdę veidai ir nei vieno atsakymo „Man tiesiog patinka“. Visi nori mesti, tačiau jiems nepavyksta. Kodėl?
Pirmiausia reikėtų paminėti, jog rūkymas yra ne tik psichologinė, bet ir fiziologinė priklausomybė, tad kartais gali neužtekti vien stiprios valios pastangų – organizmas, nebegavęs savo mėgstamų medžiagų taip pat gali paskelbti kovą. Dėl miego sutrikimų, padidėjusio dirglumo ar problemų su širdimi net po keleto mėnesių aršios kovos galime nuleisti visus ginklus ir vėl pradėti rūkyti.
Rūkymas gali sukelti lygiai tokią pačią priklausomybę kaip alkoholis ar narkotikai, tiesiog rūkant narkotines medžiagas pasisaviname lėčiau ir mūsų fizinė būklė nepasikeičia. Nevaikštome svyruodami kaip alkoholikai ir neišeiname iš šio pasaulio kaip narkomanai – tiesiog stovime ir traukiame į save nuodingą dūmą, kuris trumpam laikui atpalaiduoja ir sukelia atminties ir koncentracijos pagerėjimą.
Parūkius nėra ir šalutinio poveikio – nejaučiame pagirių, nėra bloga. Tiesiog po kurio laiko ir vėl norisi parūkyti. O tai nesukelia didelių nepatogumų, tereikia susirasti patogią vietą.
Dėl šios priežasties su rūkymu kovoti yra kur kas sudėtingiau – atrodo nekaltas dar vienos cigaretės dūmas sukelia didelę fiziologinę priklausomybę.
Jeigu sugebame susitvarkyti su savo organizmu, surandame naujų alternatyvų – pradedame sportuoti ar sveikai maitintis, dar laukia antra sunki kova su visais psichologiniais aspektais. O jų tikrai daug.
Naivus tikėjimas, jog rūkant krenta svoris ir gerėja savijauta, neleidžia taip lengvai atsikratyti žalingo pomėgio. Kiek kartų nervų malšinimą siejome su rūkymu – tarsi sutraukus į save dar vieną nikotino dozę išsispręs problemos ir pradings kamuojanti bloga nuotaika. Kiek kartų girdėjome, jog kas pavalgęs neparūko – tas didžiausias tinginys. Tarsi surūkius cigaretę gausime tas pačias medžiagas, kurias gautume sveikai pavalgę.
O kur dar draugų ir aplinkinių įtaka – kai aplink tiek daug žmonių traukia dūmą, sunku suprasti, jog visi jie elgiasi neteisingai. Kiekvienas savaip teisina save – mesiu nuo pirmadienio; kai noriu, galiu nerūkyti; neturiu dėl ko nerūkyti; rūkau tik tada, kai švenčiu – tai tik daugelis pagrindinių pasiteisinimų, slepiančių psichologinę priklausomybę.
Išeities surasti nepavyks, kol nepakeisime požiūrio ir nesuprasime, jog rūkymas yra blogai. O kai labai nori – nebaisios nei psichologinės, nei fiziologinės priklausomybės. Tereikia pasiryžti.