Apie ligas galima kalbėti daug ir nuobodžiai, bei daug ir įdomiai. Ši tema neišsemiama, vis atnaujinama naujomis žiniomis ir aktuali kiekvienam žmogui, nes nėra žmogaus nesusidūrusio akis į akį su liga, o tuo labiau su bent menkiausiais sveikatos sutrikimais. Pirmosios ligos mus aplanko vos tik gimus, o vėliau jos keičiasi priklausomai nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir dar daug kitų faktorių. Tyrinėjant statistiką, kiekvienais metais matomas susirgimų padidėjimas beveik visose, jei taip galima sakyti – „populiariose“ ligose, todėl išskirtinumų didesnių nėra. Pakalbėti galima apie skydliaukės susirgimus. Statistinių duomenų analizė rodo, jog daugiau kaip 30 procentų Lietuvos gyventojų turi bent menkiausių skydliaukės veiklos sutrikimų.
„Palaukit, kas ta skydliaukė?“ paklausit. Tiesa, galbūt, iš tikrųjų ne visiems yra žinoma, ir gal ne visiems yra tekę darytis skydliaukės tyrimus. Tai yra liauka, esanti kaklo priekinėje dalyje savo forma dalinai primenanti drugelį. Ji yra hormonų, atsakingų už visą medžiagų apykaitos veiklą, gamintoja. Apskritai, kaip mes šiandien jaučiamės, į klausimą atsako ta pati skydliaukė. Kai ji gamina per mažai hormonų susiduriame su skydliaukės padidėjimu vadinamu „struma“, o jei organizmas jaučia ir jodo trūkumą, tuomet ji tampa dar ir pastebima. Liaudes medicinos ekspertai turėjo būdą, kuriuo nustatydavo – trūksta žmogui jodo ar ne? Mažas odos lopinėlis būdavo patepamas jodu ir stebimi pokyčiai. Jeigu praėjus keletui valandų dėmelė išnykdavo – žmogui jo tūksta, jei likdavo geltona žymė – jodo kiekis organizme pakankamas.
Susirūpinti skydliauke rimčiau reikėtų tada, kai pastebimi pirmieji ligos požymiai: jais gali būti – nemiga, darbingumo šuolis žemyn, nesudėtingas išėjimas iš pusiausvyros bei raumenų nusilpimas. Ligos progresas matomas palaipsniui. Svarbu pasinaudojant patarimų ar skydliaukės tyrimų pagalba sutrikimų užuomazgas nustatyti laiku.